Posėdyje dalyvavo Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) nariai: Gintaras Sarafinas (nuotoliniu būdu), Ina Žurkuvienė (nuotoliniu būdu), Vaiva Radikaitė (nuotoliniu būdu), Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili (nuotoliniu būdu), Asta Cibienė (nuotoliniu būdu), Jurga Tvaskienė (nuotoliniu būdu), Gražina Viktorija Petrošienė (nuotoliniu būdu), Ivona Jaroslavcevienė (nuotoliniu būdu), Vladimiras Laučius (nuotoliniu būdu), Ramutė Šimukauskaitė (nuotoliniu būdu), Ernest Alesin (nuotoliniu būdu).

Posėdžio pirmininkė – Komisijos pirmininkė Vaiva Radikaitė, posėdžio sekretorius – Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula.

SVARSTYTA:

1. A.O. skundas dėl programos „TV3 žinios“ („TV3“, 2026-01-10).

NUSPRĘSTA: dar kartą atidėti sprendimo priėmimą ir pateikti papildomus klausimus „TV3“ raštu.

SVARSTYTA:

2. M.K. skundas dėl Pauliaus Gritėno publikacijos „Paulius Gritėnas. Pralaužtos užtvankos“ (lrt.lt, 2025-09-14).

NUSPRĘSTA: Pauliaus Gritėno publikacijoje „Paulius Gritėnas. Pralaužtos užtvankos“ (lrt.lt, 2025-09-14) visuomenės informavimo etikos nuostatos pažeistos nebuvo.

SVARSTYTA:

3. R.M. skundas dėl:

1) Kristinos Grigaitės publikacijos „Kritusios avies ūkininkas neketino pasiimti“ („Šiaurės rytai“, 2025-12-05);

2) Kristinos Grigaitės publikacijos „Nušautos avys sukėlė spėlionių“ („Šiaurės rytai“, 2025-12-09).

NUSPRĘSTA: atidėti sprendimo priėmimą iki kito posėdžio.

SVARSTYTA:

4. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo direktoriaus Tadeušo Rodz skundas dėl Vidmanto Balkūno publikacijos „Vilniaus greitoji pagalba – po STT padidinamuoju stiklu“ (15min.lt, 2026-01-22).

NUSPRĘSTA:

1) Vidmanto Balkūno publikacijoje „Vilniaus greitoji pagalba – po STT padidinamuoju stiklu“ (15min.lt, 2026-01-22) visuomenės informavimo etikos nuostatos pažeistos nebuvo;

2) kreiptis viešu kreipimusi į „15min“ redakciją ir atkreipti jos dėmesį, kad reikėtų vengti publikuoti skaitytojus galinčias suklaidinti ar išankstinę neigiamą nuomonę apie asmenį galinčias sudaryti iliustracijas ir (ar) antraštes, ypač kai nėra jokių galimai netinkamą šio asmens elgesį patvirtinančių įrodymų.

SVARSTYTA:

5. Kiti klausimai.

- Dėl naujos Visuomenės informavimo etikos kodekso redakcijos.

NUSPRĘSTA: birželio 2 d. surengti viešą nuotolinę diskusiją apie Visuomenės informavimo etikos kodekso atnaujinimo poreikį.

Visuomenės informavimo etikos komisija, išnagrinėjusi T. Rodz skundą dėl Vidmanto Balkūno publikacijos „Vilniaus greitoji pagalba – po STT padidinamuoju stiklu“, (paskelbtą portale 15min.lt, 2026-01-22), Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų nenustatė.

Nors pažeidimų nenustatyta, Komisija atkreipė dėmesį į publikaciją iliustruojantį fotomontažą. Posėdžio metu publikacijos autorius teigė siekęs pavaizduoti visas temas, kurios nagrinėjamos straipsnyje. Vis dėlto, Komisijos narių nuomone, fotomontaže šalia pareiškėjo vaizduojami pinigai atrodo dviprasmiškai, tarsi suponuojama pareiškėjo sąsaja su galima korupcija. Tekste jokių tai patvirtinančių faktų nepateikta, tačiau skaitytojai, neturintys galimybės susipažinti su visu publikacijos tekstu (kadangi visa publikacija prieinama tik prenumeratoriams), gali būti suklaidinti ir susidaryti atitinkamą nuomonę apie pareiškėją.

Fotomontažas yra gera priemonė glaustai, meniškai iliustruoti svarbiausias publikacijos idėjas. Kita vertus, kaip ir kiekviena meninės išraiškos priemonė, fotomontažas reikalauja atidos, subtilumo ir estetinio pojūčio. Portalas 15min.lt pats apibrėžia fotomontažą kaip procesą, ,,kurio metu iš skirtingų nuotraukų elementų meniškai sudėliojama prasminga nauja nuotrauka“. Fotomontažas neturėtų kelti klaidinančių minčių ar dviprasmiškų užuominų. Dera vengti publikuoti skaitytojus galinčias suklaidinti ar išankstinę neigiamą nuomonę apie asmenį galinčias sudaryti iliustracijas ir (ar) antraštes, ypač kai nėra jokių galimai netinkamą šio asmens elgesį patvirtinančių įrodymų.

Lietuvos Respublikos įstatymai, ir pirmiausia – Konstitucija, garantuoja asmens teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus, išskyrus įstatymu draudžiamą skleisti informaciją. Dabartiniame didelių įtampų, nervingų permainų, protestų laikotarpiu galbūt ne vienam norėtųsi, kad viešojoje erdvėje būtų mažiau skirtingų nuomonių, pritildyti oponentus ar tuos, kurie galbūt mato kitokius problemos sprendimo kelius. Bet demokratinėje visuomenėje grupės žmonių laisvė nesutikti su politinės daugumos valia konjunktūriškai kaitalioti įstatymus reiškia taip pat sutikimą, kad nuomonių gali būti įvairių ir, kad geriausio sprendimo ieškoti reikia diskutuojant svariais argumentais, o ne dar labiau gilinant priešpriešą.

Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau - Komisija), išnagrinėjusi D.Kutraitės skundą dėl jos kurtų laidų atskirų epizodų (laidų ištraukos per gruodžio mitingą „Už laisvą žodį“ buvo rodomos lauko ekranuose iškart po okupantų „Kaspervizijos“ epizodų, o R.Miliūtė LRT laidoje „Langas į valdžią“ parodytą Dalios Kutraitės laidos ištrauką pateikė kaip netinkamos, politikų užsakymus vykdančios žurnalistikos pavyzdį) nenustatė tiesioginių Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau - Kodeksas) pažeidimų. Visgi, nors analizuoti veiksmai formaliai neprieštarauja galiojančioms Kodekso nuostatoms, Komisijos nuomone, nėra etiška naudoti archyvinius žurnalistinio darbo, nepripažinto pažeidus žurnalisto etikos standartų, įrašus kituose (neigiamuose) kontekstuose. Iš vaizdo archyvų ištraukiamos prieš keliasdešimt metų kurtos laidos, kurios pateikiamos kaip netinkamos žurnalistikos pavyzdys šiandien. Vaizdo medžiaga sumontuojama taip, kad asmenims, kurie Lietuvos televizijos istorinius svetimkūnius žino tik iš pasakojimų, kyla dviprasmiškų asociacijų.

Galimybė kritikuoti, apmąstyti praeitį negali būti ginčijama, tačiau tai turėtų būti daroma etiškai. Vertinti populiarias praeito amžiaus pabaigos laidas dera vadovaujantis istoriniu principu, kai tam tikru laikotarpiu kurti kūriniai vertintini visų pirma ano meto kontekste. Kritikuoti, žinant po to sekusius įvykius, nėra sunku, bet reikia pripažinti, kad autorė kūrimo metu jų negalėjo žinoti. Tad po daugelio metų parinkti iš daugybės laidų kelis epizodus ir pateikti kaip nepriimtiną žurnalistinį darbą nėra korektiška, o greičiau manipuliatyvu.

Komisija ragina viešosios nuomonės formuotojus atsakingai vertinti archyvinės medžiagos naudojimą, užtikrinti jos kontekstualumą bei vengti selektyvaus turinio pateikimo, galinčio klaidinti visuomenę. Kritiškas požiūris į žurnalistiką yra svarbus demokratinės visuomenės elementas. Tačiau ši kritika turi būti grindžiama sąžiningumu, konteksto suvokimu ir pagarba profesinės veiklos principams.

Balandžio 27 d. Tautinių bendrijų namuose Vilniuje įvyko Visuomenės informavimo etikos komisijos susitikimas su žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis atstovais – žurnalistais, redaktoriais, leidėjais, redakcijų vadovais bei asociacijų, vienijančių lenkų žiniasklaidą ir žiniasklaidą tautinių bendrijų kalbomis, atstovais.

Susitikimo tema – „Ar kitakalbė žiniasklaida yra Lietuvos medijų etikos lauke?“ Diskusijoje dalyvavo atstovai iš 20 redakcijų.

Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Radikaitė, komisijos narės Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir Jurga Tvaskienė bei Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais Komisijai neteko svarstyti šių žiniasklaidos priemonių veiklos dėl profesinės etikos pažeidimų. Jiems antrino Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius. Jis pabrėžė, kad skundų dažniau sulaukiama ne dėl viešosios informacijos rengėjų ar žurnalistų darbo, o dėl socialiniuose tinkluose publikuojamo turinio.

Komisijos narės pakvietė tautinių bendrijų žiniasklaidos atstovus aktyviai dalyvauti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso atnaujinimo procese. Kodeksą numatoma peržiūrėti dar šiais metais.

Susitikime daug dėmesio skirta iššūkiams, su kuriais susiduria tautinių bendrijų kalbomis dirbančios redakcijos. Pažymėta, kad tautinių bendrijų žiniasklaidos santykiai su valdžios institucijų atstovais ir daugelis kitų jai aktualių problemų yra panašios į tas, su kuriomis susiduria regioninė žiniasklaida. Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir Jurga Tvaskienė atkreipė dėmesį į politikų bandymus piktnaudžiauti parama, siekiant palankesnio ar pozityvesnio turinio apie savo veiklą.

Diskusijoje dalyvavo nacionalinės, regioninės ir savarankiškai veikiančios žiniasklaidos atstovai. Pokalbio metu buvo išskirti lenkų ir rusų kalbomis kuriamo turinio skirtumai, taip pat aptarta naujos kartos žurnalistų tema. Pastebėta, kad vis daugiau jaunų tautinių bendrijų atstovų save atranda lietuviškoje žiniasklaidoje, o tai kelia papildomų iššūkių leidėjams ir redaktoriams, siekiantiems pritraukti naujų žmonių į tautinių bendrijų redakcijas.

Neapsieita ir be finansavimo klausimų. Susitikime dalyvavęs Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius atkreipė dėmesį, kad tautinių bendrijų žiniasklaidai skiriamas finansavimas yra nepakankamas. Jis pažymėjo, kad palaikytų stipendijų jauniesiems žurnalistams idėją, tačiau pirmiausia būtų svarbu didinti pačios programos finansavimą tautinių bendrijų žiniasklaidai, kuris šiuo metu sudaro 1,5 procento.

Etikos komisijos narės taip pat atkreipė dėmesį į artėjantį rinkimų laikotarpį ir atnaujintas politinės reklamos taisykles.

Viso pokalbio metu buvo pabrėžiamas noras aktyviau bendradarbiauti ir veikti bendrame Lietuvos medijų lauke. Susitikimo dalyviai sutarė dalytis įžvalgomis, teikti pasiūlymus dėl finansavimo modelių tobulinimo ir veikti kartu stiprinant žiniasklaidos bendruomenės vienybę.

Posėdyje dalyvavo Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) nariai: Gintaras Sarafinas (nuotoliniu būdu), Valdas Latoža (nuotoliniu būdu), Vaiva Radikaitė (nuotoliniu būdu), Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili (nuotoliniu būdu), Asta Cibienė (nuotoliniu būdu), Jurga Tvaskienė (nuotoliniu būdu), Gražina Viktorija Petrošienė (nuotoliniu būdu), Ivona Jaroslavcevienė (nuotoliniu būdu), Vladimiras Laučius (nuotoliniu būdu), Ramutė Šimukauskaitė (nuotoliniu būdu), Ernest Alesin (nuotoliniu būdu); Jūratė Sobutienė (nuotoliniu būdu); Andrius Šuminas (nuotoliniu būdu).

Posėdžio pirmininkė – Komisijos pirmininkė Vaiva Radikaitė, posėdžio sekretorius – Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula.

SVARSTYTA:

1. D.K.G. skundas dėl programos „Langas į valdžią“ (LRT TELEVIZIJA, 2025-12-07).

NUSPRĘSTA:

1) programoje „Langas į valdžią“ (LRT TELEVIZIJA, 2025-12-07) visuomenės informavimo etikos nuostatos pažeistos nebuvo;

2) parengti ir viešai paskelbti Komisijos poziciją dėl požiūrio vertinant anksčiau kurtus kūrinius ir (ar) asmenis, atsižvelgiant į istoriškumo principą.

SVARSTYTA:

2. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymas įvertinti programos „(Ne)paprasti naujieji su LNK!“ intarpe paskelbtą A.D. kreipimąsi į žiūrovus („LNK“, 2025-12-31).

NUSPRĘSTA: LRTK prašymo nagrinėjimą, kadangi ginčijamo reklaminio intarpo vertinimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.

SVARSTYTA:

3. A.O. skundas dėl programos „TV3 žinios“ („TV3“, 2026-01-10).

NUSPRĘSTA: atidėti sprendimo priėmimą iki kito posėdžio ir dar kartą pasiūlyti „TV3“ žurnalistams dalyvauti Komisijos posėdyje ir betarpiškai pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjo keliamų klausimų.

SVARSTYTA:

4. Kiti klausimai.

- Dėl D.S. skundo.

NUSPRĘSTA: pasiūlyti pareiškėjui išversti skundo medžiagą į valstybinę kalbą ir patikslinti skundą atsižvelgiant į Komisijos darbo reglamento reikalavimus.

- Dėl Bankera, UAB skundo.

NUSPRĘSTA: atsisakyti šį skundą nagrinėti dėl suėjusios 12 mėn. senaties.

-Dėl Z.M. skundo.

NUSPRĘSTA: pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundą atsižvelgiant į Komisijos darbo reglamento reikalavimus.

- Dėl LRS narės Romos Janušonienės skundo.

NUSPRĘSTA: nagrinėti šį skundą eilės tvarka.

- Dėl M.M. kreipimosi.

NUSPRĘSTA: informuoti pareiškėją, kad jo kreipimesi keliami klausimai nepriskirtini Komisijos kompetencijai.

Posėdyje dalyvavo Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) nariai: Gintaras Sarafinas (nuotoliniu būdu), Valdas Latoža (nuotoliniu būdu), Vaiva Radikaitė (nuotoliniu būdu), Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili (nuotoliniu būdu), Asta Cibienė (nuotoliniu būdu), Jurga Tvaskienė (nuotoliniu būdu), Gražina Viktorija Petrošienė (nuotoliniu būdu), Ivona Jaroslavcevienė (nuotoliniu būdu), Vladimiras Laučius (nuotoliniu būdu), Ramutė Šimukauskaitė (nuotoliniu būdu), Ernest Alesin (nuotoliniu būdu); Jūratė Sobutienė (nuotoliniu būdu); Andrius Šuminas (nuotoliniu būdu), Ina Žurkuvienė (nuotoliniu būdu).

Posėdžio pirmininkė – Komisijos pirmininkė Vaiva Radikaitė, posėdžio sekretorius – Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula.

1. Susitikimas su Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovais.

Susitikime su Komisija dalyvavo VRK nariai ir darbuotojai.

Susitikime VRK atstovai pristatė pagrindines Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/900 dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo nuostatas, pakomentavo viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų dažnai užduodamus klausimus. Buvo aptartas daug klausimų keliantis neaiškus influencerio statusas, jo atsakomybės ribos, sutarta, kad VIRS sistema turėtų būti naudingas įrankis apibrėžiant viešosios informacijos rengėjo statusą, politines ir ekonomines sąsajas ne tik žiniasklaidai bei jos savitvarkos organizacijoms, bet ir kitoms institucijoms, kurios vienaip ar kitaip vertina žiniasklaidos veiklą.

SVARSTYTA:

2. VIEK 2025 m. ataskaita.

NUSPRĘSTA: pritarti VIEK 2025 m. veiklos ataskaitai ir viešai paskelbti ją Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje.

SVARSTYTA:

3. Kiti klausimai.

- Dėl VĮ „Registrų centras“ rašto.

NUSPRĘSTA: preliminarioje diskusijoje dėl galimų teisės aktų pakeitimų dalyvaus V.Radikaitė, J.Tvaskienė, R.Šimukauskaitė, G.Sarafinas ir I.Žurkuvienė.

- Dėl „Kauno alėjos“ žurnalistės prašymo.

NUSPRĘSTA: Komisija nėra kompetentinga komentuoti prašyme nurodytais klausimais.

-Dėl K.P. skundo.

NUSPRĘSTA: nagrinėti šį skundą eilės tvarka dėl ginčo publikacijos atitikimo Kodekso 3, 31 ir 32 str. reikalavimams.

- Dėl G.Ž. skundo.

NUSPRĘSTA: nagrinėti šį skundą eilės tvarka.

- Dėl D.Č. skundo.

NUSPRĘSTA: pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundą atsižvelgiant į Komisijos darbo reglamento reikalavimus.

- Dėl ZapchastTrade LLP skundo.

NUSPRĘSTA: atsisakyti šį skundą nagrinėti.

Kovo 31 d. Visuomenės informavimo etikos komisija susitiko su Vyriausiąja rinkimų komisija. Etikos komisijos nariai pakvietė VRK pasikalbėti apie politinę reklamą reglamentuojančius teisės aktus ir pirmiausia - Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/900 dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo.

VRK pristatė pagrindines Reglamento nuostatas, pakomentavo dažnai užduodamus klausimus. Etikos komisijos nariai pabrėžė, kad vis didėjant viešosios informacijos rengėjų skaičiui, svarbu vienodai suprasti žiniasklaidos uždavinius, ypač politinių kampanijų laikotarpiu, atsiriboti nuo apsimestinės žurnalistikos, vienadienių žiniasklaidos priemonių. Abiejų komisijų nariams daug klausimų kelia neaiškus influencerio statusas, jo atsakomybės ribos.

Paminėta, kad ruošiamasi tobulinti VIRSIS, pritarta, kad ši sistema turėtų būti naudingas įrankis apibrėžiant viešosios informacijos rengėjo statusą, politines ir ekonomines sąsajas ne tik žiniasklaidai bei jos savitvarkos organizacijoms, bet ir kitoms institucijoms, kurios vienaip ar kitaip vertina žiniasklaidos veiklą.

Susitikime dalyvavę komisijų nariai pabrėžė, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra svarbus ir prasmingas, o tokie pokalbiai yra labai naudingi, leidžiantys pamatyti problemas kitu kampu, padedantys rasti optimalius sprendimus.

Komisijų nuomone, tokius sutikimus verta organizuoti ir toliau, kartu nagrinėjant ar ieškant sprendimų abiems organizacijoms rūpimais klausimais.

Posėdyje dalyvavo Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) nariai: Gintaras Sarafinas (nuotoliniu būdu), Valdas Latoža (nuotoliniu būdu), Vaiva Radikaitė (nuotoliniu būdu), Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili (nuotoliniu būdu), Asta Cibienė (nuotoliniu būdu), Jurga Tvaskienė (nuotoliniu būdu), Gražina Viktorija Petrošienė (nuotoliniu būdu), Ivona Jaroslavcevienė (nuotoliniu būdu), Vladimiras Laučius (nuotoliniu būdu), Ramutė Šimukauskaitė (nuotoliniu būdu), Ernest Alesin (nuotoliniu būdu); Jūratė Sobutienė (nuotoliniu būdu); Andrius Šuminas (nuotoliniu būdu).

Posėdžio pirmininkė – Komisijos pirmininkė Vaiva Radikaitė, posėdžio sekretorius – Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula.

SVARSTYTA:

1. Palangos miesto savivaldybės administracijos skundas dėl publikacijos „Tualetas už 587 tūkst. €? Pradinė kaina gali dar keistis – kyla klausimų dėl skaidrumo ir realių kaštų“ (musupalanga.lt, 2025-05-18).

NUSPRĘSTA: vadovaujantis Komisijos darbo reglamento 22.2 punktu, atsisakyti nagrinėti šį skundą.

SVARSTYTA:

2. MB „Pajūrio disleksijos centras“ skundas dėl Aidos Murauskaitės publikacijos „Rėmėsi rusiškais šaltiniais“: mokymuose apie disleksiją trikdė ir turinys, ir rusų kalba“ (lrt.lt, 2025-11-05).

NUSPRĘSTA: Aidos Murauskaitės publikacijoje „Rėmėsi rusiškais šaltiniais“: mokymuose apie disleksiją trikdė ir turinys, ir rusų kalba“ (lrt.lt, 2025-11-05) visuomenės informavimo etikos nuostatos pažeistos nebuvo.

SVARSTYTA:

3. Kiti klausimai.

- Dėl M.P. skundo.

NUSPRĘSTA: pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundą atsižvelgiant į Kodekso nuostatas ir Komisijos darbo reglamento reikalavimus.

- Dėl G.Ž. laiško.

NUSPRĘSTA: persiųsti šį laišką susipažinti portalo lrytas.lt redakcijai.

Posėdyje dalyvavo Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) nariai: Gintaras Sarafinas (nuotoliniu būdu), Valdas Latoža (nuotoliniu būdu), Vaiva Radikaitė (nuotoliniu būdu), Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili (nuotoliniu būdu), Asta Cibienė (nuotoliniu būdu), Jurga Tvaskienė (nuotoliniu būdu), Gražina Viktorija Petrošienė (nuotoliniu būdu), Ina Žurkuvienė (nuotoliniu būdu), Vladimiras Laučius (nuotoliniu būdu), Ramutė Šimukauskaitė (nuotoliniu būdu), Ernest Alesin (nuotoliniu būdu).

Posėdžio pirmininkė – Komisijos pirmininkė Vaiva Radikaitė, posėdžio sekretorius – Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula.

SVARSTYTA:

1. E.Š. skundas dėl VšĮ „Jūsų Panevėžys“ valdomoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtos informacijos.

NUSPRĘSTA: VšĮ „Jūsų Panevėžys“, paskelbdama jos valdomoje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje neretušuotas iš Nevėžio upės ištraukto nuskendusio asmens kūno nuotraukas, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 39 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi piktnaudžiauti katastrofų, avarijų, mirties, bandymo nusižudyti, sužalotų asmenų, smurto, agresijos ar žiauraus elgesio su gyvūnais vaizdais bei istorijomis, kurie gali žeisti ten vaizduojamų asmenų ar jų artimųjų jausmus bei informacijos vartotojų jautrumą.

SVARSTYTA:

2.

1) Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundas dėl LRT eteryje transliuotų tylos pauzių;

2) Z.R. skundas dėl LRT eteryje transliuotų tylos pauzių.

NUSPRĘSTA: visuomenės informavimo etikos pažeidimų skundžiamuose LRT žurnalistų veiksmuose nėra.

SVARSTYTA:

3. Kiti klausimai.

- Dėl A.P. skundo.

NUSPRĘSTA: persiųsti šį skundą nagrinėti ŽEIT.

- Dėl R.M. skundo.

NUSPRĘSTA: nagrinėti šį skundą eilės tvarka dėl ginčo publikacijų atitikimo Kodekso 3 ir 6 str. reikalavimams.

- Dėl T.F. skundo.

NUSPRĘSTA: atsisakyti šį skundą nagrinėti.

- Dėl T.R.

NUSPRĘSTA: nagrinėti šį skundą eilės tvarka dėl ginčo publikacijos atitikimo Kodekso 3 ir 8 str. reikalavimams.

- Dėl LRS narės Indrės Kižienės skundo.

NUSPRĘSTA: pasiūlyti pareiškėjai patikslinti skundą atsižvelgiant į Komisijos darbo reglamento reikalavimus bei konkretizuoti, kas konkrečiai ginčo publikacijose yra skundžiama.

Visuomenės informavimo etikos komisija, apsvarsčiusi Radviliškio rajono savivaldybės mero patarėjo Lino Garbenio skundą dėl Vytauto Mikalauskio publikacijos „Pastebėjimai ir pamąstymai“ („Radviliškio kraštas“, 2025-11-13), Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų nenustatė.

Publikacijoje humoro forma bandoma kalbėti apie vietinius rūpesčius. Redakcijos atsakyme Komisijai teigiama, kad „tekstas aiškiai priskirtinas publicistikos ir politinės satyros žanrui“.

Vertindama publikaciją, Komisija atsižvelgė į tai, kad straipsnis yra satyrinio pobūdžio ir neturėtų būti vertinamas analitinės žurnalistikos požiūriu. Kita vertus, laikraštyje nėra pažymėta, jog tai satyra ir dalis skaitytojų galėjo nesuprasti, kad vertinti ją reikėtų remiantis kitokiais kriterijais. Tikėtina, kad galbūt ir pareiškėjas būtų turėjęs mažiau pretenzijų ar iš viso jų neturėjęs, jeigu publikacija būtų pažymėta kaip satyra ir (ar) paskelbta atitinkamoje rubrikoje.

Politinės satyros žanras yra gerai žinomas Lietuvos žurnalistikoje nuo pirmųjų leidinių lietuvių kalba. Talentingai parašyta satyra, nepaisant jos kandaus humoro ir aštrokos retorikos yra mėgiama skaitytojų, nes satyroje vaizduojami reiškiniai, objektai ar asmenys yra nesunkiai atpažįstami, pajuokiami ir demaskuojami neigiami visuomenės reiškiniai, žmonių ydos ar silpnybės. Demokratinėje visuomenėje politinė satyra žiniasklaidoje yra normalus reiškinys, stilistiškai papildanti informacines, analitines publikacijas.

Vis dėlto, Komisijos nuomone, būtina atkreipti dėmesį, kad tokie tekstai turėtų būti aiškiai atskirti nuo bendro informacijos srauto, kad skaitytojams nekiltų abejonių dėl jų specifinio pobūdžio. Tokių kūrinių skelbimas atsitiktinai, neturint nuolatinės rubrikos ar tinkamai jų nepažymint, gali klaidinti skaitytojus ar skatinti netikslias teksto interpretacijas, todėl redakcijai vertėtų aiškiai apibrėžti laikraščio rubrikas/skiltis. Jeigu tokios publikacijos skelbiamos neperiodiškai, siekiant išvengti nesusipratimų derėtų įvardinti publikacijos žanrą.