Visuomenės informavimo etikos komisija nagrinėjo kelis skundus dėl publikacijų portale lrt.lt. Nors Komisija nenustatė Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų, kai kurie nagrinėjimo metu išryškėję aspektai, Komisijos narių nuomone, rodo, kad visuomeninis transliuotojas turėtų daugiau dėmesio skirti specialiuoju įstatymu pavestoms funkcijoms. Būtent Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3 str. 2 d. nustatyta, kad ,, LRT rengiamose ir (ar) skleidžiamose (arba transliuojamose) radijo ir televizijos programose (toliau – LRT programos) ir LRT interneto svetainėje turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai. LRT programose ir LRT interneto svetainėje dalyvauti ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės.“.

Komisija neginčija redakcijos teisės spręsti skelbti ar neskelbti publikacijas bei rinktis autorius pagal savo vidaus taisykles, kurios neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams. Tačiau, Komisijos nuomone, būdama nuosekli, redakcija turėtų visiems Nuomonės rubrikos autoriams taikyti vienodus standartus, taip pat užtikrinti, kad nuomonės būtų skelbiamos etiškai, t.y. LRT taikomi nuomonės raiškos standartai visiems autoriams turėtų būti absoliučiai vienodi. Atsisakydama skelbti vieno ar kito asmens/asmenų nuomonę, LRT remiasi įstaigos dokumentais, kurie, nors ir paskelbti LRT tinklapyje, nėra lengvai surandami daug informacijos turinčioje svetainėje. LRT Redakcinės politikos skirsnyje, skirtame komentarų ir nuomonių politikai, LRT skelbia , kad komentarai turi būti etiški ir korektiški (p.173.2), juose nėra tikrovės neatitinkančios informacijos (p.173.3). Politikoje taip pat skelbiama, jog ,,LRT pasilieka sau teisę prašyti pakoreguoti komentarą, jeigu kai kurios jo dalys, LRT vertinimu, neatitinka aukščiau paminėtų reikalavimų“ (p.173.6). Nagrinėtuose skunduose pareiškėjai teigė, kad LRT atsisakė skelbti jų komentarus, neprašydama nei pataisyti, nei kaip nors kitaip pakeisti komentarą, kad pastarasis atitiktų LRT redakcinės politikos reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K.Sabaliauskaitės ir A.Vinokuro komentarai pasižymėjo gana aštria retorika, todėl, Komisijos nuomone, nesudarant galimybės pateikti ir kitos pusės požiūrį, skaitytojui gali kilti abejonių, ar LRT nėra šališka autorių bei jų pasirenkamų meninės raiškos priemonių atžvilgiu.

Įstatymas neįpareigoja visuomeninio transliuotojo formuoti visuomenės nuomonę. Priešingai, jis imperatyviai teigia, kad ,,LRT programose ir LRT interneto svetainėje dalyvauti ir reikšti savo pažiūras turi teisę visų įsitikinimų žmonės.“ Todėl suprantama, kad, apibrėždama savo misiją ,,Informuoti, ugdyti ir telkti visuomenę“, LRT įsipareigojo ne tik išgirsti įvairias visuomenės grupes, bet ir atspindėti jų informacinius poreikius, skatinti šių grupių bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą bei palaikyti polilogo kultūrą viešojoje erdvėje.