logo

Visuomenės informavimo etikos asociacija
Vilniaus g. 35, Vilnius (juridinis adresas),
J.Basanavičiaus g. 4B, Vilnius (buveinė),
Tel. (5) 2 608 288
Kodas: 303601856
Sąskaita: LT47 7300 0101 4220 6060, AB Swedbankas

 

facebook1      

baneris4

2017 m. veiklos ataskaita

Visuomenės informavimo etikos asociacijos 2017 m. pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita

 

Planuojamos įmokos 101000,00
Planuojamos Išlaidos 100465,00
1. Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios išlaidos 36500,00
1.1. Darbo užmokestis 27800,00
1.2. SODRA ir GF 8700,00
2. Išmokos komisijos nariams 44565,00
2.1. Išmokos komisijos nariams 36340,00
2.2. SODRA 8225,00
3. Administracinės sąnaudos 19400,00
3.1. Patalpų nuomos ir kitos administracinės išlaidos 5800,00
3.2. Ryšio sąnaudos 350,00
3.3. Kuro sąnaudos 400,00
3.4. Teisinės išlaidos 5500,00
3.5. Pašto išaidos 50,00
3.6. Buhalterinių paslaugų sąnaudos 3000,00
3.7. Ilgalaikio, trumpalaikio turto įsigijimo išlaidos 1000,00
3.8. Kanceliarinės prekės 300,00
3.9. Seminarai, konferencijos 1000,00
3.10. Kitos nenumatytos išlaidos

2000,00 

 

Gautos įmokos 101.843,21 €
Patirtos išlaidos 92.516,72 €
1. Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios išlaidos 36.210,83 €
1.1. Darbo užmokestis 27.603,93 €
1.2. SODRA ir GF 8.606,90 €
2. Išmokos komisijos nariams 43.802,16 €
2.1. Išmokos komisijos nariams 35.718,00 €
2.2. SODRA 8.084,16 €
3. Administracinės sąnaudos 12.503,73 €
3.1. Patalpų nuomos ir kitos administracinės išlaidos 5.462,38 €
3.2. Ryšio sąnaudos 318,07 €
3.3. Kuro sąnaudos 0,00 €
3.4. Teisinės išlaidos 2.040,91 €
3.5. Pašto išaidos 3,35 €
3.6. Buhalterinių paslaugų sąnaudos 3.000,00 €
3.7. Ilgalaikio, trumpalaikio turto įsigijimo išlaidos 980,02 €
3.8. Kanceliarinės prekės 88,57 €
3.9. Seminarai, konferencijos 0,00 €
3.10. Kitos nenumatytos išlaidos 610,43 €

 

Visuomenės informavimo etikos komisijos 2017 metų veiklos ataskaita

 

Visuomenės informavimo etikos komisija – kolegialus Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – Asociacija) organas. Komisiją sudaro Asociacijos narių deleguoti asmenys. Ataskaitiniais metais Komisijoje dirbo septyni įvairioms viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijoms atstovaujantys nariai.

Komisijos funkcijos apibrėžtos Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 3 d. Į Komisijos funkcijas įeina: rūpintis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; nagrinėti asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatas; nagrinėti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; bendradarbiauti su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrinant visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; organizuoti renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauti įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Visuomenės informavimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“ (Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 5 d.).

Komisija dirba pagal pačios patvirtintą darbo reglamentą. Pagrindinė Komisijos veiklos forma yra posėdžiai.

Komisijos raštvedybą, techninius-organizacinius reikalus, veiklai būtinas sąlygas užtikrina ir darbui reikalingas priemones parūpina Asociacijos direktorius.

 

Veiklos statistika

Etikos pažeidimai

 

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija surengė 28 posėdžius, kurių metu išnagrinėjo skundus dėl 206 publikacijų ir dėl galimai netinkamų žurnalistų (viešosios informacijos rengėjų) veiksmų (36 atvejai) bei priėmė 54 sprendimus, kuriais pripažino žurnalistų ir (ar) viešosios informacijos rengėjų padarytus Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksų pažeidimus - pripažinti 94 pažeidimai.

Iš visų Komisijos nustatytų Kodekso pažeidimų daugiausia buvo nusižengta šiems straipsniams:

20 straipsnis, įpareigojantis neigiamai kritikuojamam asmeniui visada suteikti galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją (21 atvejis, arba 22,34 proc. visų pažeidimų);

6 straipsnis, reikalaujantis kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius – skelbiamoje informacijoje nurodyti, kad jinėra patikrinta (12 atvejų, arba 12,76 proc. visų pažeidimų);

8 straipsnis, įpareigojantis įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo (12 atvejų, arba 12,76 proc. visų pažeidimų);

23 straipsnis, apibrėžiantis žurnalisto veiklos ypatumus – žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje (12 atvejų, arba 12,76 proc. pažeidimų).

5 straipsnis, reikalaujantis, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai pateiktų ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais (10 atvejų, arba 10,63 proc. pažeidimų);

3 straipsnis, nustatantis, kad turi būti skelbiamos tikslios, teisingos žinios bei įvairios nuomonės, o perteikiant įvairias nuomones, negalima skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką (5 atvejai, arba 5,31 proc. pažeidimų).

Išaugo skundų dėl netinkamo viešosios informacijos rengėjo elgesio. Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai skundžiamasi dėl televizijos žurnalistų veiksmų renkant informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad televizijos (ar prodiuserių kompanijos), siekdamos išvengti nereikalingų konfliktų su privačiais asmenimis, dažnai tokios ,,su triukšmu“ surinktos medžiagos neparodo eteryje, bet tam tikrų klausimų apie žurnalistų elgesį renkant informaciją kyla.

Atskirą grupę sudaro žurnalistų profesinės ir visuomeninės veiklos konfliktas. Dažniausiai tokius atvejus pastebi pati Komisija, bet reaguoja ir auditorija, ypač regionuose. Komisija šiuo klausimu turi aiškią ir nedviprasmišką poziciją, kad žurnalisto ir politiko ar valstybės tarnautojo veikla yra nesuderinama ir prieštarauja Kodeksui. Ataskaitiniu laikotarpiu Komisija pažeidus Kodeksą pripažino 12 žurnalistų.

Vis dažniau skundžiama žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų veikla socialiniuose tinkluose. Viena vertus, socialiniai tinklai suteikia didesnes galimybes reklamuoti visuomenės informavimo priemones, savo ir kolegų kūrybą, diskutuoti su savo skaitytojais, žiūrovais ar klausytojais, suteikti daugiau informacijos, kuri galbūt nepateko į publikaciją; kita vertus, žurnalistai ar viešosios informacijos rengėjai kartais neįvertina, kad socialiniai tinklai yra viešoji erdvė, o ne tarpuvartė - nei socialiniuose tinkluose, nei asmeniniuose tinklaraščiuose nenorminės leksikos, įžeidinėjimų ar kitų nepriimtinų nuomonės raiškos būdų negali būti; jeigu vis dėlto pasitaiko – jie yra vertinami pagal Kodekso nuostatas.  

 

 Diagrama 1

 

2017 metais Komisija svarstė klausimą dėl dienraščio ,,Lietuvos rytas“ redakcijos priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Pagal Komisijos darbo reglamento 47 straipsnį, jeigu per vienerius metus, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo visuomenės informavimo priemonėje paskelbto kūrinio pripažinimo pažeidus Etikos kodekso nuostatas, ta pati visuomenės informavimo priemonė arba tas pats viešosios informacijos rengėjas pripažįstamas Komisijos pažeidusiu visuomenės informavimo etiką ne mažiau kaip 5 kartus, Komisija, remdamasi Kodekso jai suteikta teise, svarsto klausimą dėl rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Atsižvelgta į tai, kad iš šešių Kodekso nuostatas pažeidusių publikacijų dvi jau buvo svarstytos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje (toliau – LŽLEK) bei pripažintos pažeidusios Kodekso nuostatas. UAB ,,Lietuvos rytas“ apskundus LŽLEK sprendimus, teismas nusprendė, kad anuomet svarstymo metu buvo padaryti kai kurie procedūriniai pažeidimai ir pavedė Komisijai šias publikacijas svarstyti iš naujo.

Komisija, vykdydama teismo nurodymą, persvarstė publikacijas ir, kaip ir anksčiau dirbusi LŽLEK, pripažino abiejose publikacijose esant Etikos kodekso straipsnių pažeidimų. Vis dėlto Komisija nusprendė, kad dar kartą bausti už tuos pačius kūrinius, dėl kurių LŽLEK buvo priskyręs dienraštį ,,Lietuvos rytas“ profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, nebūtų teisinga ir nepriskyrė ,,Lietuvos ryto“ profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

2017 metais Komisija negavo nė vieno skundo dėl radijo žurnalistų veiklos.

Dalį gautų skundų Komisija persiuntė pagal kompetenciją kitoms institucijoms (12); dalies publikacijų Komisija nenagrinėjo – dėl senaties termino, dėl to, kad publikacija(os) buvo kartą nagrinėtos, o skunde nebuvo naujų motyvų ir pan. (11).

Komisija priėmė 49 individualius kreipimusis, atkreipdama viešosios informacijos rengėjų dėmesį į tam tikrus publikacijų atitikimo profesiniams etikos standartams aspektus bei du atvirus laiškus.

 

Skundų struktūra pagal priemones

 

Daugiausia skundų 2017 m. gauta dėl interneto žurnalistų darbo – 98 publikacijos, arba 47,57 proc. svarstytų publikacijų (2016 metais – 22,3 proc.). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nemažai skundžiamų interneto publikacijų, ypač regionuose, yra publikuojamos laikraščiuose ir nepakeistos skelbiamos internete – skaitytojai paprastai skundžia tą priemonę, kurioje perskaitė straipsnį, dažniausiai internete. Kita vertus, su retom išimtim, tiek laikraščio, tiek interneto portalo redakcija yra viena, tad redakcinė atsakomybė vienodai tenka tiek spaudoje, tiek internete paskelbtai publikacijai. Nors internete paskelbtos informacijos sklaida ir pasiekiamumas nėra apriboti konkrečios teritorijos, teisybės dėlei turbūt būtų tikslinga išskirti regiono žiniasklaidos internetines svetaines.

Televizijos kūriniai sudarė 13,59 proc. (2016 m. – 26,78 proc.), spaudos – 27,66 proc. (2016 m. – 43,75 proc.) visų skundžiamų kūrinių. Palyginti su 2016 m., skundžiamų televizijos kūrinių gerokai sumažėjo, bet pastebimai išaugo skundų dėl interneto publikacijų. Atkreiptinas dėmesys, kad vien ,,Laisvo laikraščio“ buvo apskųstos 22 internetinės publikacijos – tai sudaro daugiau nei penktadalį visų interneto publikacijų.

 

Diagrama 2

 

Individualus kreipimasis – svarbus profesinės etikos ugdymo įrankis

 

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija parengė 49 individualius kreipimusis įvairioms visuomenės informavimo priemonėms (kai kurioms – po kelis kartus):

Daugiausia individualių kreipimųsi išsiųsta interneto portalams – 21 (42,85 proc.) Nedaug atsilieka spauda – 18 (36,73 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad iš šių 18 kreipimųsi absoliuti dauguma – 15 - buvo adresuota regioninei ir vietinei spaudai. 8 individualūs kreipimaisi buvo skirti televizijos transliuotojams (16,32 proc.) ir 2 – žurnalistams (0,04 proc.).

 

Diagrama 3

 

Viena pagrindinių individualių kreipimųsi temų, kaip ir anksčiau, lieka tikslumo stoka žurnalistų kūriniuose, ypač kalbant apie publikacijas, kuriose nagrinėjamos konfliktiškos, daug atgarsio sulaukiančios temos apie korupciją, viešųjų lėšų švaistymą ir kitas visuomenei svarbias temas. Nors pripažįstama, kad negalima reikalauti iš žurnalisto absoliutaus tikslumo, vis dėlto žurnalistas turėtų patikrinti bent jau viešai internete prieinamą informaciją ir nesudaryti galimybių suabejoti atliktu darbu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neretai redakcijos, pataisiusios internete publikuojame tekste informaciją, pamiršta apie tai pranešti, nors Kodekso 17 straipsnis vienareikšmiškai įpareigoja nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir/ar papildytas.

Dalis kreipimųsi skirti perspėti viešosios informacijos rengėjus, kad kritikuojant tam tikrus reiškinius kritika neturi būti įžeidi ar juolab nukreipta į asmenį ar tam tikras visuomenės grupes. Tas pats pasakytina ir apie tuos atvejus, kai viešosios informacijos rengėjai dangstosi žanro (infošou, feljetonas ir pan.) ypatumais – ne vieno žanro stilius neleidžia šaipytis iš žmogaus, vartoti nenorminę leksiką, nepaisyti kalbos kultūros reikalavimų. Komisija ne kartą atkreipė dėmesį ir į meninės išraiškos priemonių vartojimą – siekdamas išlikti nešališkas žurnalistas turėtų vengti vartoti žodžius ar posakius, kurie akivaizdžiai parodo jo požiūrį ar nusistatymą konkretaus asmens ar visuomenės grupės atžvilgiu (pvz, reportaže pasirinkdamas ekspresyvias formas vietoje neutralių arba vertinamojo pobūdžio epitetus: ,,vebleno“ vietoje ,,kalbėjo“ ir pan.)

Kaip ir ankstesniais metais dalis individualių kreipimųsi buvo skirti atkreipti dėmesį į tam tikrą profesionalumo stoką, kai žurnalistas savo kūriniu iškelia svarbią problemą, tačiau nepajėgia išvystyti temos iki galo, kas sukelia vartotojų nepasitenkinimą ir abejonių dėl rašančiųjų profesionalaus pasirengimo. Kartais svarbi tema nušviečiama labai siaurai, nepakalbinami atitinkamos srities specialistai ar kompetentingi asmenys, apsiribojama paviršutiškomis išvadomis, nors temos aktualumas reikalautų gerokai gilesnio nagrinėjimo ir visapusiškesnio pateikimo.

Nemažai individualių kreipimųsi buvo skirta aptarti žurnalistų, dažniausiai televizijos, elgesį. Neretai laidų kūrėjai neįsigilina į situaciją, nepatikrina informacijos, todėl filmuojant laidas kyla konfliktinių situacijų. Komisija pabrėžia, kad, ypač nušviečiant socialiai jautrias temas, būtina itin atidžiai rinktis informacijos šaltinius, o nustačius, kad tam tikrų asmenų suteikta informacija nepasitvirtino, visuomet pasverti, ar šios informacijos paskelbimas nepakenks konflikte dalyvavusiems asmenims ir (ar) pačių programos rengėjų deklaruojamiems tikslams. Dar vienas itin svarbus aspektas – dažnai tokie siužetai filmuojami nedideliuose miestuose ar miesteliuose, todėl laidų kūrėjai turi užtikrinti, kad siužetų herojų, kurie nesunkiai atpažįstami, gyvenimas po laidos pasirodymo nebus apkartintas. Dalis prodiuserių , matydami bręstantį konfliktą, priima sprendimą nerodyti siužeto, tačiau ne savo noru filmuoti ir kalbinti asmenys vis tiek pareiškia pretenzijas dėl netinkamo, jų nuomone, laidų kūrėjų elgesio.

Komisija taip pat ne kartą yra atkreipusi dėmesį į publikacijų antraštes ir/ar anonsus, kurios ne visada yra pamatuotai ekspresyvios – dažnai jose keliami provokuojantys teiginiai, kurie, nors ir pateikiami klausimo forma, daliai vartotojų gali skambėti kaip kaltinimas, ypač jeigu vartotojas neperskaito ar nepažiūri viso kūrinio.

 

Nenagrinėti skundai

 

Didžiausia dalis skundų gaunama elektroniniu paštu. Pareiškėjų patogumui Komisijos svetainėje sukurta elektroninė skundų pateikimo sistema. Dalį skundų Komisijai persiunčia kitos institucijos. Daug skundų praėjusiais metais persiuntė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Skundams taikomi reikalavimai yra nustatyti Komisijos darbo reglamente. Taip pat numatyti atvejai, kai Komisija gali atidėti nagrinėjimą arba nenagrinėti skundo apskritai. Visų pirma tai pasakytina apie skundus, kuriuos nagrinėti kompetentingos kitos institucijos, pavyzdžiui, skundus dėl garbės ir orumo, nepilnamečių apsaugos nuo žalingo informacijos poveikio, privataus gyvenimo apsaugos nagrinėja Žurnalistų etikos inspektorius, dėl politinės reklamos pažeidimo – Vyriausioji rinkimų komisija ir pan.

Komisija 2017 m. paliko nenagrinėtą arba pasiūlė pareiškėjams kreiptis į kitas institucijas (Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Lietuvos reklamos biurą ir kt.) 21 skundą; 1 skundą atsiėmė pareiškėjas.

 

Vieši kreipimaisi ir rekomendacijos

 

Per ataskaitinius metus Komisija paskelbė vieną rekomendaciją ir du viešus laiškus:

Dėl situacijų, susijusių su smurtu prieš nepilnamečius, vaizdavimo;

Dėl vieningos reklamos žymėjimo sistemos būtinumo ir vartotojų tinkamo informavimo apie reklamą ir/ar rėmimą;

Atvirą laišką Delfi redakcijai dėl Dainiaus Sinkevičiaus publikacijos „Prabilo H. Daktaras: kodėl man nuosprendį paskelbė „mirštanti močiutė“?“.

 

Teisminiai procesai

 

2017 m. Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) buvo apskųsta 16 Komisijos sprendimų. Didžiąją šių skundų dalį VAAT jau išnagrinėjo ir tik vienas jų buvo pripažintas iš dalies pagrįstu:

Aptariant 2017 m. įvykusius teisminius procesus, išryškėjo tendencija, jog dažniau nei kitos visuomenės informavimo priemonės Komisijos sprendimus teismui skundžia popieriniai leidiniai (dienraščiai, savaitraščiai ir pan.). Tikėtina, jog ši tendencija yra susijusi su ta aplinkybe, jog tokiam leidiniui, Komisijai nustatyta tvarka jį priskyrus profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai, gali būti panaikinta PVM lengvata.

Apibendrinant teismų praktiką, Komisijos veiklai svarbus yra praėjusiais metais priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) neskundžiamas sprendimas dėl Komisijos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. EKS-26/16, kurį Komisija priėmė vykdydama teismo nurodymą pakartotinai išnagrinėti S.V.Freakley skundą dėl 2013 m. gegužės 24 d. paskelbtos Mariaus Jokūbaičio publikacijos ,,Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ (pirmąjį kartą šį skundą nagrinėjo LŽLEK). Šioje byloje LVAT pasisakė, jog padarytiems visuomenės informavimo etikos pažeidimams turėtų būti taikomas 2 metų senaties terminas, ir šiuo pagrindu skundžiamą Komisijos sprendimą panaikino. Atsižvelgiant į šią LVAT poziciją, Komisijai ateityje reikėtų atsisakyti nagrinėti galimus visuomenės informavimo etikos pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo dienos jau praėjo 2 metai.

 

Bendradarbiavimas su institucijomis ir šviečiamoji veikla

 

Praėjusiais metais Komisija dalyvavo daugelyje renginių, kuriuose Komisijos nariai skaitė įvairius pranešimus, dalinosi savo patirtimi ir populiarino Komisiją ir jos veiklą. Prie tokių renginių priskirtinas metų pradžioje įvykęs Komisijos susitikimas su Seimo Pirmininku, kurio metu jam buvo pristatyta Komisijos veikla ir misija, buvo diskutuojama apie žiniasklaidos etiką ir savireguliavimą, susitikimas su LRT Taryba.

2017 m. sausio 25 d. Komisija dalyvavo Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuotame Tarptautinei rinkimų dienai skirtame renginyje, kuriame Komisijos pirmininkė V.Žukienė perskaitė pranešimą, 2017 m. kovo 21 d. Komisija taip pat dalyvavo susitikime su LRT taryba, o 2017 m. gegužės 17 d. – Nacionalinės teismų administracijos organizuotoje diskusijoje „Kokių teisinių žinių trūksta visuomenei?“, kurioje Komisijos pirmininkės pavaduotojas V.Trofimišinas skaitė pranešimą „Teisėsauga žiniasklaidoje: Visuomenės informavimo etikos komisijos patirtis“.

Komisijos pirmininkė V.Žukienė taip pat skaitė pranešimą kovai su neapykanta skirtoje Tautinių mažumų departamento konferencijoje vasario mėnesį, dalyvavo Švedijos ambasados organizuotoje diskusijoje apie žodžio laisvę, skaitė pranešimus Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuotame seminare Širvintose, Lietuvos universitetų moterų asociacijoje (LUMA) Kaune, Marijampolės Trečiojo amžiaus universitete, MRU studentams.

Komisijos pirmininkės pavaduotojas V.Trofimišinas skaitė paskaitų ciklą Kauno rajonoTrečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentams, kartu su Asociacijos direktoriumi dalyvavo susitikime – diskusijoje su Baltarusijos žurnalistų sąjungos nariais, kur pristatė pranešimą „Žiniasklaidos savitvarkos sistemos ypatumai“, o Asociacijos direktorius dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuotame seminare Vilniuje, kur perskaitė pranešimą „Žiniasklaidos etikos standartai šiandieninėje Lietuvos žiniasklaidoje“ ir pravedė paskaitą Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentams.