Komisija ne kartą yra susidūrusi su atvejais, kai nepagarbų, užgaulų kūrinio toną bandoma pagrįsti pasirinkto žurnalistinio žanro ypatumais. Deja, kaip rodo Komisijos darbo patirtis, žurnalistai dažnai nėra įsigilinę į tuos ypatumus, subtilumą ir specifiką, neįvertina keliamų profesionalumo kriterijų ir neretai nuslysta paviršiumi, kurdami tekstus, kurie tik išoriškai galėtų būti priskiriami vienam ar kitam žurnalistikos žanrui.

Komentaras, kaip žurnalistikos analitinis vertinamasis žanras, šiuolaikinių medijų tyrinėtojų yra laikomas vienas reikšmingiausių ir įdomiausių žanrų, kuriam spaudoje skiriama itin svarbi vieta. Tai - autorinis tekstas, pasižymintis subjektyvia rašančiojo nuomone apie konkrečius įvykius, reiškinius, politinių veikėjų pasisakymus ir pan. Lyginant su kitais žurnalistikos žanrais, komentaras yra ganėtinai subjektyvus, aiškiai atspindintis autoriaus nuomonę ir autorinį stilių. Suprantama, nuomonė žurnalisto komentare turi būti pagrįsta faktais ir argumentais, reiškiama etiškai ir sąžiningai. Komentaras gali būti ir satyrinis, ir ironiškas, tačiau visų pirma jis turi būti tvirtai suręstas ir profesionalus. Neskoningas, nevykusiais pašmaikštavimais perkrautas kūrinys neretai nuvilia išprususį skaitytoją, kartu parodydamas redakcijos ir autoriaus gebėjimo valdyti tekstą, taigi - ir tam tikro profesionalumo, stoką.

Komisija primena, kad Visuomenės informavimo etikos kodekso normos galioja visiems be išimties žurnalistų kūriniams, kokiems žanrams autorius ar redakcija juos bepriskirtų. Komentaras, nors ir suteikiantis daug didesnes raiškos ribas bei galimybę subjektyviai vertinti įvykius ar asmenis, neatleidžia nuo pareigos nuomonę reikšti etiškai bei laikytis profesionalumo kriterijų, taikomų šiam žanrui.