logo

Visuomenės informavimo etikos asociacija
Vilniaus g. 35, Vilnius (juridinis adresas),
J.Basanavičiaus g. 4B, Vilnius (buveinė),
Tel. (5) 2 608 288
Kodas: 303601856
Sąskaita: LT47 7300 0101 4220 6060, AB Swedbankas

 

facebook1      

baneris4

Apie mus

Viešosios informacijos rengėjų ir leidėjų savitvarkos organizacijos – Visuomenės informavimo etikos asociacijos – veiklos teisinis pagrindas yra Seimo 2014 m. lapkričio 25 d. priimta Visuomenės informavimo įstatymo pataisa (įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.). Visuomenės informavimo etikos asociacija įsteigta 2015 m. sausio 27-ąją. Jos steigėjos – viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijančios organizacijos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija.

Visuomenės informavimo etikos asociacijos siekis – užtikrinti profesinės etikos normų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje, ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus.

Asociacijos sprendimus visuomenės informavimo etikos srityje priima Visuomenės informavimo etikos komisija, kurią sudaro 7 steigėjų deleguoti atstovai (po 1 nuo kiekvienos organizacijos).

 

Visuomenės informavimo įstatymas priskiria Komisijai šias funkcijas:

- rūpintis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu;

- nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę;

- nagrinėti asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas;  

- nagrinėti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;

- bendradarbiaujant su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrinti visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą;

- organizuoti renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauti įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus.

Iki įsteigiant Visuomenės informavimo etikos asociaciją žurnalistų ir leidėjų savitvarkos organizacijos funkcijas vykdė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.

 

Istorija

 

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija veiklą pradėjo 1996 m., įsigaliojus Visuomenės informavimo įstatymui, kuriame ne tik pirmąkart buvo apibrėžtos viešosios informacijos rengėjų teisės ir pareigos, bet kalbama ir apie žiniasklaidos savivaldą, jos veiklos principus, profesinės etikos standartus nustatantį Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą (pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2014 m. lapkričio 25 d. pataisas, visuomenės informavimo etikos standartus nustato naujas Visuomenės informavimo etikos kodeksas).

Pirmos redakcijos Visuomenės informavimo įstatyme apie Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją buvo pasakyta tik tiek, kad ji nagrinėja žurnalistų ir leidėjų etikos taisyklių pažeidimus, padarytus informuojant visuomenę, ir kad Komisiją sudaro ir jos darbo tvarką nustato žurnalistų organizacijų atstovų susirinkimas, o nariai skiriami 2 metams. Įstatymo leidėjai nenustatė, kokios organizacijos turėtų deleguoti atstovus į Komisiją – tai sprendė pačių žurnalistų organizacijų atstovai.

Pirmuoju Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininku 1996 m. rugsėjį buvo išrinktas Lietuvos žurnalistikos centro direktorius, žurnalistas ir rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Laimonas Tapinas, daugiausiai prisidėjęs prie šalies visuomenės informavimo priemonių etinio elgesio normų kūrimo. Pirmosios komisijos nariais tapo Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą priėmusių organizacijų atstovai: Lietuvos žurnalistų sąjunga delegavo Bronių Raguotį ir Vytautą Žemaitį, Lietuvos žurnalistų draugija – Marytę Kontrimaitę ir Rimantą Pleikį (jį pakeitė Robertas Grigas), Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija – Dalią Daugirdienę ir Sigitą Židonį, Radijo ir televizijos asociacija – Hubertą Grušnį ir Aivarą Prancūzevičių, Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai atstovavo Nijolė Steiblienė ir Rytis Juozapavičius.

Komisijos veiklos finansavimą pagal įstatymą užtikrino Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (ši tvarka išliko iki pat 2015 m., kada įsigaliojo dabartinė Įstatymo redakcija). Komisijai taip pat buvo patikėta teikti Seimui Žurnalistų etikos inspektoriaus kandidatūrą.

Nauja Visuomenės informavimo įstatymo redakcija, priimta 2000 m., pakoregavo Komisijos veiklą. Įstatymas apibrėžė Komisijos statusą, nurodydamas kad tai yra viešosios informacijos rengėjų ir platintojų savitvarkos institucija. Buvo išvardytos ir 12 organizacijų, turinčių teisę skirti į Komisiją po 1 atstovą: Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyrius. Įstatymų leidėjai gerokai praplėtė Komisijos darbų barą – šalia profesinės etikos pažeidimų nagrinėjimo Komisijai buvo pavesta prižiūrėti, kaip viešosios informacijos rengėjai ir platintojai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų kino filmų, videofilmų bei videoprogramų viešo rodymo, tiražavimo ir platinimo, erotinio pobūdžio renginių viešo rodymo, erotinio bei smurtinio pobūdžio spaudinių platinimo tvarkos reikalavimų bei kaip platinamoje viešoje informacijoje laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją.

Šios naujos funkcijos ne tik reikalavo iš Komisijos narių daug ištvermės (peržiūrint didžiulį kiekį pornografinio turinio medžiagos), bet ir mažai derėjo su žurnalistų ir leidėjų savitvarkos idėja (daugeliui buvo asmeniškai nepriimtina tokios specifinės „žiniasklaidos“ peržiūra, net ir iš pareigos).

Naujoje 2006 m. priimtoje Visuomenės informavimo įstatymo redakcijoje šios funkcijos buvo perduotos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kuri šiam darbui galėjo pasitelkti ekspertus.

Kartu įstatymų leidėjai padidino Komisijos narių skaičių iki 15. Teisė skirti atstovus į Komisiją buvo suteikta Nacionalinei rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijai bei dviem menkai žinomoms organizacijoms - Regioninės spaudos leidėjų asociacijai ir Žurnalų leidėjų asociacijai. Jų atstovai Komisijos darbe nedalyvavo, organizacijos buvo išbrauktos iš galinčių deleguoti atstovus į Komisiją, o Seimas 2008 m. nustatė, kad Komisiją sudaro 14 narių (naujai įrašyta Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, o vietoje Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyriaus tokia teisė suteikta Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacijai).

Teisė skirti savo atstovą į Komisiją 2010 metais suteikta Interneto žiniasklaidos asociacijai. Komisiją vėl sudarė 15 narių, kurių kadencija truko trejus metus.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2014 m. gruodžio 16-ąją surengė paskutinį posėdį.

 

Komisijos pirmininkai

 

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklos pradžioje nariai taip buvo skiriami vieniems metams, vėliau trejų metų kadencijai. Pirmininko kadencijos trukmė nesikeitė – Komisija turėjo pirmininką rinkti (dažniausiai – perrinkti) kasmet.

Pirmasis Komisijos pirmininkas – Laimonas Tapinas. Jam netikėtai susirgus, jį pavadavo žurnalistas Vidas Mačiulis. Vėliau Komisijai vadovavo Leonas Remeika, Albertas Žostautas, Gintaras Songaila, Edita Žiobienė, Linas Slušnys.

 

Įstatymui pasikeitus: kas naujo

 

Naujausios Visuomenės informavimo įstatymo pataisos (įsigaliojusios nuo 2015 m. sausio 1 d.) stipriai pakoregavo beveik dvidešimtmetį egzistavusį žiniasklaidos savitvarkos modelį – savitvarka patikėta nepriklausomai asociacijai, kurios steigėjai yra su žiniasklaida susijusios organizacijos.

Įstatymas nubrėžė svarbiausias visuomenės informavimo etikos gaires ir užtikrino nepriklausomą veiklos finansavimą iš metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą (LŽLEK veikla buvo finansuojama iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo lėšų). Įstatymas numato, jog Visuomenės informavimo etikos asociacija pati nustato tvarką ir kriterijus, kuriais remiantis į Asociaciją priimami nauji nariai. Įstatyme numatyta, kad Komisija kasmet iki kovo 30 d. pateikia viešą ataskaitą.

Pirmą kartą nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai Komisijos nariams – jais gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje turintis asmuo.

Visuomenės informavimo etikos komisija savo darbą pradėjo susirinkusi į pirmąjį posėdį 2015 m. vasario 24 d. 

Komisiją sudarė 7 nariai: Ąžuolas Čekanavičius (Lietuvos radijo ir televizijos asociacija), Marytė Kontrimaitė (Lietuvos žurnalistų draugija), Estela Luckienė (Regioninių televizijų asociacija), Ramutė Šimukauskaitė (Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių asociacija), Viktoras Trofimišinas (Lietuvos žurnalistų sąjunga), Aistė Žilinskienė (Interneto žiniasklaidos asociacija), Vaiva Žukienė (Lietuvos kabelinės televizijos asociacija). Komisijos pirmininke išrinkta V. Žukienė, pavaduotoju – V. Trofimišinas.

Tais pačiais metais dėl ligos iš Komisijos pasitraukusią M. Kontrimaitę pakeitė LŽD deleguota atstovė Gražina Viktorija Petrošienė. Regioninių televizijų asociacija 2016 m. vietoje atsistatydinusios Komisijos narės E. Luckienės delegavo Stasį Baublį.

 

 

Straipsnyje pasinaudota medžiaga iš V.Mačiulio str. Ketvirtoji valdžia nori būti pirmąja. – In: Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2009-2011. (Spaudos, radijo ir TV rėmimo fondo leidinys).

 

Tekstą paruošė:

Vaiva Žukienė

Viktoras Trofimišinas