logo

Visuomenės informavimo etikos asociacija
Vilniaus g. 35, Vilnius (juridinis adresas),
J.Basanavičiaus g. 4B, Vilnius (buveinė),
Tel. (5) 2 608 288
Kodas: 303601856
Sąskaita: LT47 7300 0101 4220 6060, AB Swedbankas

 

facebook1      

baneris4

Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimai dėl Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų

 

2017-01- 11 sprendimas Nr. EKS-01/17

 

Žurnalistas Vidmantas Matutis, būdamas asociacijos „Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė“ valdybos nariu ir tuo pačiu metu rengdamas ir skelbdamas žvejybos kvotų paskirstymo problematikai skirtas publikacijas „Lietuvos žvejyboje – ES reglamentų pažeidinėjimai“ („jura24.lt“, 2015-11-30), „Nutarimai dėl kvotų žvejybos nestabdys“ („jura24.lt“, 2016-01-04), „Kam tarnauja žuvininkystės sistema?“ („jura24.lt“, 2016-02-01), „Ministerija suglumino net Seimo narį“ („kauno.diena.lt“, 2016-01-22), pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 25 straipsnį, nustatantį, jog, vykdydamas savo veiklą, žurnalistas neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui.

 

2017-01-25 sprendimas EKS-02/17


Evaldo Petrausko publikacijoje „Palangos kredito unijos vadovai nušalinti nuo vadovavimo“ („Vakarinė Palanga“, 2016-03-26, Nr. 21) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais.

 

 

2017-01-25 sprendimas Nr. EKS-03/17

 

Audronės Urbonaitės publikacijoje „Antstolė vietoje atlyginimo draugą apdovanojo nepadoriu gestu“ („lrytas.lt“, 2015-11-09) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių ir tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus, ir 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, o jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi būti nurodyta.

 

 

2017-02-08 sprendimas Nr. EKS-04/17

 

1. Roberto Kartavičiaus publikacijoje „Dvigubas „O“ („Rinkos aikštė“, 2016-05-31) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

 

2. Roberto Kartavičiaus publikacijoje „Meilė meile. O kur deklaracija?“ („Rinkos aikštė“, 2016-06-04) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

3. Roberto Kartavičiaus publikacijoje „Laikas parodys“ („Rinkos aikštė“, 2016-06-16) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 17 straipsnis, nustatantis, jog, paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų.

 

 

2017-02-08 sprendimas Nr. EKS-05/17

                     

 Aurimo Lukošiaus publikacijoje „Tikrasis „Lietuvos geležinkelių“ veidas: paprasti darbuotojai neverti pagarbos?“ („Transportas“, 2015 m., Nr. 3-4) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 4 straipsnis, nustatantis, jog žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos, o žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų, 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, ir, jog tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus, ir 22 straipsnio 2 dalis, nustatanti, jog, kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t.y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina pranešti apie tai visuomenei.

 

 

2017-02-08 sprendimas Nr. EKS-06/17

 

Aurimo Lukošiaus publikacijoje „Darbo teisės pažeidimai „Lietuvos geležinkeliuose“ stebina ciniškumu“ („Transportas“, 2016 m., Nr. 1-2) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, ir, jog tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus, 22 straipsnio 2 dalis, nustatanti, jog, kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t.y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina pranešti apie tai visuomenei, ir 49 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas, gerbdamas asmens ir jo artimųjų privatumą, neturi minėti pavardžių ar kitokių padedančių identifikuoti šį asmenį (ypač nepilnametį) duomenų, susijusių su savižudybe ar bandymu nusižudyti.

 

 

2017-02-15 sprendimas Nr. EKS-07/17

 

Jonas Baltakis, tuo pačiu metu būdamas žurnalistu bei laikraščio „Mūsų Ignalina“ redaktoriumi ir Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nariu, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui, ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-02-15 sprendimas Nr. EKS-08/17

 

Kęstučio Giedos publikacijoje „10 metų kalėjimo nuteistas nekaltas žmogus: „Laukiu Putino, nes daugiau nebėra ko laukti“ (laisvaslaikrastis.lt, 2016-07-19) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 35 straipsnis, nustatantis, jog draudžiama skelbti duomenis apie asmenį, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos, be to asmens sutikimo, o asmeniui žuvus – be jo artimųjų sutikimo ir, jog šie duomenys gali būti skelbiami be asmens ar jo artimųjų sutikimo tik tais atvejais, kai nusikalstamos veikos nukentėjo viešasis asmuo arba skelbti šiuos duomenis yra viešasis interesas, ir Kodekso 43 straipsnis, draudžiantis skelbti seksualinę agresiją patyrusio asmens pavardę ar kitus duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę.

 

 

2017-02-15 sprendimas Nr. EKS-09/17

 

Žurnalistas Andrius Užkalnis, panaudodamas savo vardą ir atvaizdą komercinėje „Užkalnio koldūnų“ reklamoje, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 28 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai neturi reklamai naudoti savo vardo, atvaizdo ir balso, išskyrus tuos atvejus, kai tokia reklama siekiama socialinių ar humanistinių tikslų ar reklamuojamas žurnalisto sukurtas kūrinys, visuomenės informavimo priemonė.

 

 

2017-02-15 sprendimas Nr. EKS-10/17

 

Kristinos Solomnikovos publikacijoje „Košmarą ligoninės priimamajame išgyvenusi D.Tamošiūnaitė stebisi medikų abejingumu“ (delfi.lt, 2016-08-12) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti visuomenei.

 

 

2017-03-01 sprendimas Nr. EKS-11/17

 

Lijanos Jagintavičienės publikacijoje „Nemokūs nuomininkai žurnalistus pasitiko įžeidinėdami ir su nuogu mažamečiu“ („Šilokarčema“, 2016-08-18, Nr. 61/2116) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 30 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti žinių apie privatų žmogaus gyvenimą be jo sutikimo, nebent tos žinios būtų susijusios su viešuoju asmeniu, yra svarbios visuomenei arba fiksuojami teisės pažeidimai ar nusikalstama veika ir 37 straipsnis, nustatantis, jog, nesant viešo intereso žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti skolininkų asmens duomenų, informacijos apie jų mokumą.

 

 

2017-03-01 sprendimas Nr. EKS-12/17

 

Algio Ramanausko publikacijoje „Išgyvenimo vadovas moksleiviui“ (alfa.lt, 2016-09-02) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 15 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti informacijos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai skatina daryti nusikaltimus, pažeisti viešąją tvarką, mėgdžioti agresyvų elgesį, ir 21 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių.

 

 

2017-03-01 sprendimas Nr. EKS-13/17

 

Giedriaus Grabausko publikacijoje „Dalios Grybauskaitės politika – žudykit rusus – jau veikia“ („Laisvas laikraštis Lietuvai“, 2016-08-13, Nr. 31/585) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

 

2017-03-15 sprendimas Nr. EKS-14/17

 

Dalia Jankelaitienė, būdama laikraščio „Šalčia“ redaktore bei žurnaliste ir tuo pačiu metu – Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nare, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-03-15 sprendimas Nr. EKS-15/17

 

Viktoras Stanislovaitis, būdamas interneto portalo joniskelis.lt redaktoriumi, interneto portalo darbs.lt ir laikraščio „Darbas“ vyriausiuoju redaktoriumi ir tuo pačiu metu – Pasvalio rajono savivaldybės tarybos nariu, atstovaujančiu Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščioniams demokratams, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-03-15 sprendimas Nr. EKS-16/17

 

Inga Smalskienė, būdama UAB „Panevėžio rytas“, leidžiančios laikraštį „Panevėžio kraštas“ ir interneto portalą panskliautas.lt, korespondente ir tuo pačiu metu – Lietuvos Respublikos Seimo nario Bronislovo Matelio padėjėja - sekretore, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-03-21 sprendimas Nr. EKS-17/17

 

Artūro Jančio publikacijoje „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ („Lietuvos rytas“, 2016-05-07, Nr. 88/7554) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-03-21 sprendimas Nr. EKS-18/17

 

Publikacijoje „Kyšių reikalavo ir keiksmais“ („Lietuvos rytas“, 2016-05-10) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-03-21 sprendimas Nr. EKS-19/17

 

1. Publikacijoje „Dėl eilinės „delfi.lt“ dezinformacijos kreipkitės į redaktorę, kuri žmones skirsto pagal krūtų dydį ir kitas fizines savybes“ (ekspertai.eu, 2016-08-18) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką ir, jog nuomonės turi būti reiškiamos etiškai, ir 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

2. Pripažinti, jog Audriaus Nako publikacijoje „Delfi.lt“ meluoja 1 milijonui 250 tūkstančių Lietuvos gyventojų“ (ekspertai.eu, 2016-08-20) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

 

2017-03-29 sprendimas Nr. EKS-20/17

 

Publikacijoje „Jonavietis A.Lobovas ėmėsi auklėti Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjus“ (jonavoszinios.lt. 2016-09-27) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

 

 

2017-03-29 sprendimas Nr. EKS-21/17

 

Publikacijoje „Gimnazijos direktoriaus dvare dirba kumečiai?“ (suduvis.lt, 2016-09-08) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, o perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką, nuomonės turi būti reiškiamos etiškai;

5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais;

6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta;

20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-03-29 sprendimas Nr. EKS-22/17

 

Publikacijoje „Korupcijos debesys kaupiasi virš Jurbarko PSPC“ (manojurbarkas.lt, 2016-09-15) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, o perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką, nuomonės turi būti reiškiamos etiškai;

5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais;

17 straipsnis, nustatantis, jog, paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų, o ištaisius klaidas internete, privalu nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir (ar) papildytas;

20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-04-12 sprendimas Nr. EKS-23/17

 

Publikacijoje „Eskorto agentūros atstovai atskleidė skandalingų faktų apie Kristiną Domaševičiūtę ir paviešino susirašinėjimus su klientais: ji – mergina už pinigus“ (alfa.lt, 2016-10-17) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

 

Publikacijoje „K.Domaševičiūtė dar kartą pakliuvo į eskorto skandalą: šįkart merginos paslaugas galima nusipirkti ir Lietuvoje už 150 Eur/val.“ (alfa.lt, 2016-11-07) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti sutekta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-04-12 sprendimas Nr. EKS-24/17

 

Gintarės Valentinaitienės publikacijoje „Teatras plėšikauja: abonemento kaina pasiekė protu nesuvokiamas aukštumas“ (lrytas.lt, 2016-09-21) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

 

2017-04-26 sprendimas Nr. EKS-25/17

 

Programoje „Specialus tyrimas“ („LRT televizija“, 2016-01-07) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, ir, jog tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus.

Sprendimas panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-01-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-859-602/2019

 

 

2017-04-26 sprendimas Nr. EKS-26/17

 

Andrius Navickas, būdamas žurnalo „Kelionė“ redaktoriumi bei portalo 8diena.lt žurnalistu ir tuo pačiu metu – Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio padėjėju, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-04-26 sprendimas Nr. EKS-27/17

 

Žurnalistė Asta Kuznecovaitė, vartodama savo Facebook paskyroje nepadorius ir užgaulius žodžius ir posakius, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 21 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių ir 59 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai, reikšdami savo nuomonę viešojoje erdvėje, turi laikytis Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų.

 

 

2017-05-10 sprendimas Nr. EKS-28/17

 

Arvydo Jockaus publikacijoje „SGD terminalo statytojai „įteisino“ privataus turto nusavinimą“ (lzinios.lt, 2016-11-25) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais, 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje, ir 29 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, rengiantys informaciją apie įmones ir organizacijas, skelbiamoje informacijoje privalo atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą.

 

Arvydo Jockaus publikacijoje „Klaipėdos nafta“ naikina konkurenciją Klaipėdos uoste“ (lzinios.lt, 2016-11-29) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais, 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje, ir 29 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, rengiantys informaciją apie įmones ir organizacijas, skelbiamoje informacijoje privalo atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą.

 

 

2017-05-24 sprendimas Nr. EKS-29/17

 

Rita Briedienė, būdama portalo temainfo.lt žurnaliste ir tuo pačiu metu – Seimo nario Raimundo Martinėlio padėjėja - sekretore, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-05-24 sprendimas Nr. EKS-30/17

 

Lina Dūdaitė – Kralikienė, būdama laikraščio „Rokiškio sirena“ žurnaliste ir tuo pačiu metu – Seimo nario Raimundo Martinėlio padėjėja - sekretore, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-05-24 sprendimas Nr. EKS-31/17

 

Artūro Jančio publikacijoje „Mūšis dėl saulės šviesos Užupyje – be pabaigos“ („Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“, 2017-01-28) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 7 straipsnis, nustatantis, jog informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais, ir 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

Sprendimas dalyje dėl Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 7 straipsnio pažeidimo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-11-20 sprendimu administracinėje byloje Nr. el-4308-629/2017

 

 

2017-05-31 sprendimas Nr. EKS-32/17

 

Vidmantas Matutis, būdamas Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu ir tuo pačiu metu rengdamas ir skelbdamas publikacijas „Asmenybių sąrašas sukėlė audrą“ („Jūra“, 2016-06-20) ir „Į buriavimo mokyklą – per galvas“ („Jūra“, 2016-11-14), kuriose buvo aptariami šioje Taryboje svarstomi klausimai, ir neinformuodamas auditorijos apie savo sąsajas su Taryba, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog, dalyvaudami visuomeninėje veikloje žurnalistai, kurdami kūrinį, turi vengti interesų konflikto arba informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla.

 

 

2017-05-31 sprendimas Nr. EKS-33/17

 

Publikacijoje „Dar vienas smūgis Malinausko aplinkai: prokuratūra kreipėsi į teismą, reikalaudama naikinti tarybos sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo“ („Druskonis“, 2017-01-13, Nr. 2/1396) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 


2017-06-07 sprendimas Nr. EKS-34/17

 

VšĮ „Baltijos miškai“, 2017 m. vasario 10 d. portale zurnalasmiskai.lt paskelbdama žinutę „Buvęs žurnalo MIŠKAI reklamos padalinio vadovas D.Šeronas galutinai prarado redakcijos pasitikėjimą ir yra atleistas nuo vykdytų pareigų. Nuo š.m. vasario 10 d. jisai jau nebedirba žurnale ir neturi teisės atstovauti leidinio jokiais klausimais“, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 53 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti.

 

 

2017-07-12 sprendimas Nr. EKS-35/17

 

Rugilės Audenienės publikacijoje „Gripu susirgusio ligonio artimieji: privertė susimokėti už nemokamą pagalbą“ (alfa.lt, 2017-03-14), buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais, ir 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

 

 

2017-07-26 sprendimas Nr. EKS-36/17

 

Vytautas Kazela, rengdamas ir skelbdamas publikacijas, būdamas laikraščio „Utenis“ bei portalo utenis.lt redaktoriumi ir tuo pačiu metu – Utenos rajono savivaldybės tarybos nariu, atstovaujančiu Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-07-26 sprendimas Nr. EKS-37/17

 

Ingridos Surdokaitės publikacijoje „Stebuklai Varėnoje: gyventojams brangs net ir neišvežamos šiukšlės?“ (dzukijosveidas.lt, 2017-03-20) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem informacijos šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-08-09 sprendimas Nr. EKS-38/17

 

Vakario Deksnio publikacijoje „Nusvilę Italijoje aukų puolė ieškoti Lietuvoje“ („Lietuvos rytas“, 2017-01-31) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-08-23 sprendimas Nr. EKS-39/17

 

Programoje „TV3 žinios“ („TV3“, 2017-02-04) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 30 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti žinių apie privatų žmogaus gyvenimą be jo sutikimo, nebent tos žinios būtų susijusios su viešuoju asmeniu, yra svarbios visuomenei arba fiksuojami teisės pažeidimai ar nusikalstama veikla, ir 47 straipsnis, nustatantis, jog gerbdami asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti informacijos apie asmens sveikatos būklę, gydymą, prognozes, taip pat kitos sveikatos informacijos be to asmens ar jo įstatyminių atstovų sutikimo.

 

 

2017-09-06 sprendimas Nr. EKS-40/17

 

Vidmanto Užusienio publikacijose „Spauda ir keistuoliai pykstasi“ („Lietuvos žinios“, 2017-04-12) ir „Spauda ir keistuoliai pykstasi dėl aukso vertės sklypo“ (lzinios.lt, 2017-04-12) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

 

2017-09-20 sprendimas Nr. EKS-41/17

 

Sigitos Vaitkevičės publikacijoje „Po A.Klėjaus atleidimo: užuojautos žodžiu buvę įvairių partijų kolegos jo neprisiminė“ („Dzūkų žinios“, dzukuzinios.lt, 2017-06-15) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017 m. rugsėjo 20 d. Nr. EKS-42/17

 

Rasos Karmazaitės ir Astos Martišiūtės publikacijoje „Naujas „žaliojo“ politiko skydas – raguoti žvėrys“ („Lietuvos rytas“, 2017-05-06, Nr. 87/7805) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

Sprendimas panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-05-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020

 

 

2017-10-03 sprendimas Nr. EKS-43/17

 

Dmitrij Ikonikov, būdamas laikraščio „Sugardas“ redaktoriumi bei žurnalistu ir tuo pačiu metu – Visagino rajono savivaldybės tarybos nariu pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

Sprendimas panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-06-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3215-556/2020

 

 

2017-10-03 sprendimas Nr. EKS-44/17

 

Roma Sinkevičiūtė, būdama laikraščio „Naujasis Gėlupis“ žurnaliste ir tuo pačiu metu dirbdama Prienų rajono savivaldybės administracijoje, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-10-18 sprendimas Nr. EKS-45/17

 

Vidos Bortelienės publikacijose „Žvejai stumiami į bankrotą“ (lzinios.lt, 2016-07-09), „Žuvininkystės byla keliaus į Liuksemburgą“ (lzinios.lt, 2016-10-20) ir „Europos teismas nagrinės lietuviškas metodikas“ (lzinios.lt, 2016-12-14) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

Sprendimas panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1316-1062/2019

 

 

2017-10-18 sprendimas Nr. EKS-46/17

 

Jurgitos Morkūnienės publikacijoje „Bendrijos pirmininkės ir gyventojų santykiams tarpininkauja policija“ („Šiaurės rytai“, 2017-07-01, Nr. 74/2546) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 25 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti turimos profesinės informacijos savo asmeniniams tikslams ir naudai.

 

 

2017-10-18 sprendimas Nr. EKS-47/17

 

Jurgitos Morkūnienės publikacijoje „Bendrijos pirmininkės ir gyventojų santykiams tarpininkauja policija“ („Šiaurės rytai“, 2017-07-01, Nr. 74/2546) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem informacijos šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

 

 

2017-10-18 sprendimas Nr. EKS-48/17

 

Aušros Garnienės publikacijoje „Pagalių kaišiotojams smagu, kai darbai stringa?“ („Kauno diena“, kauno.diena.lt, 2017-06-19) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, ir 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

 

2017-10-18 sprendimas Nr. EKS-49/17

 

1. Aurimo Drižiaus publikacijoje „Ievą Strazdauskaitę pražudė teisėjai - kyšininkai?“ (laisvaslaikrastis.lt, 2017-03-21) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

2. Aurimo Drižiaus publikacijoje „Kodėl policija slepia Ievos Strazdauskaitės pagrobimo ir nužudymo motyvą? Policiją siutina LL keliamos versijos, kad Audi nebuvo nusikaltėlių motyvas“ (laisvaslaikrastis.lt) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem informacijos šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

3. Aurimo Drižiaus publikacijoje „Teisėjų mafija, atsakinga ir už Ievos Strazdauskaitės nužudymą – aklas įrankis Dalios Grybauskaitės rankose“ (laisvaslaikrastis.lt, 2017-03-29) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

4. Jurgio Pelevičiaus publikacijoje „I.Strazdauskaitė buvo kurjerė policijos kontroliuojamame narkotikų versle?“ (laisvaslaikrastis.lt) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem informacijos šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta, 8 straipsnis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo, ir 32 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.

 

 

2017-11-07 sprendimas Nr. EKS-50/17

 

Publikacijoje „Panevėžys“ įtariamas rungtynių klastojimu“ (futbolas.lt, 2017-07-31) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-11-07 sprendimas Nr. EKS-51/17

 

Publikacijoje „Panevėžyje“ rasizmo ir smurto skandalas – kaltindamas M.Savėną, Ch.Atsina Lietuvą paliko parašęs raštą LFF“ (futbolas.lt, 2017-07-17) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-11-21 sprendimas Nr. EKS-52/17

 

Mariaus Aleksiūno publikacijoje „Kaltinamojo A.Čepononio baudžiamoji byla eina į pabaigą“ („Radviliškio kraštas“, 2017-05-26, Nr. 21/138) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 31 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos, o žmogų kaltu gali pripažinti tik teismas įsiteisėjusiu sprendimu arba nuosprendžiu.

Sprendimas panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-03-08 sprendimu administracinėje byloje Nr. el-1115-968/2018

 

 

2017-12-12 sprendimas Nr. EKS-53/17

 

Publikacijoje „Skausmo kalnelyje“ sunaikintos partizanų kapavietės“ (naujasisgelupis.lt, 2017-08-08) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

 

2017-12-12 sprendimas Nr. EKS-54/17

 

Zenono Volkovo publikacijoje „Ar dar ilgai Klaipėdoje siautės prokuroras S.Minkevičius?“ („Laisvas laikraštis“, 2017-08-19, Nr. 32) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem informacijos šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.