Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 metų veiklos ataskaita

2021 pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita

2022-01-25 sprendimas Nr. EKS-01/22

Astos Martišiūtės publikacijoje „Garsiojo vandens kelio Nemunu statyba: valstybė pirko brangią medžiagą, laboratorijoje nustatyta – tai beveik tris kartus pigesnė klintis“ (lrt.lt, 2021-06-20) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 17 straipsnis, nustatantis, jog paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų, o ištaisius klaidas internete, privalu nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir (ar) papildytas.

2022-02-08 sprendimas Nr. EKS-02/22

Arvydo Lekavičiaus publikacijoje „Sąmyšis STT. Gali būti užkirstas kelias pamėgtam agentų metodui: teismas kirto jų savivalei“ (lrytas.lt, 2020-11-20) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

2022-02-22 sprendimas Nr. EKS-03/22

Jono Baltakio publikacijoje „Praeities nesuklastosi, pone V.Ridikai“ („Mūsų Ignalina“, 2021-03-13) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 38 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi priminti apie anksčiau atliktą ir prie labai sunkių ar sunkių nepriskiriamą nusikalstamą veiką, už kurią žmogus jau atliko bausmę ir išnyko teistumas, ir 53 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti.

2022-03-15 sprendimas Nr. EKS-04/22

Alvydo Ziabkaus publikacijoje „Į skandalingąsias Palangos dušines investavo milijonus eurų, bet jomis nesinaudoja: kas iš tiesų jų šeimininkai?“ („Lietuvos rytas“, 2021-06-26) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, o perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką, nuomonės turi būti reiškiamos etiškai, ir 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

2022-03-29 sprendimas Nr. EKS-05/22

Dianos Krapavickaitės publikacijoje „Ekoagros“ praranda rinką ir švaisto pinigus?“ („Kauno diena“, 2021-07-28) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 17 straipsnis, nustatantis, jog, paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų, o ištaisius klaidas internete, privalu nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir (ar) papildytas.

2022-03-29 sprendimas Nr. EKS-06/22

Publikacijoje „Klebonas dr. Nerijus Vyšniauskas: „Mažoji kultūros sostinė – tai Kavarsko žmonių, jo bendruomenių savitumo ir originalumo įrodymas“ (nyksciai.lt, 2022-01-18) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 56 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi nurodyti pirminį šaltinį, jei savo parengtoje viešojoje informacijoje jie pasinaudojo kito žurnalisto ar viešosios informacijos rengėjo parengta ar paskelbta informacija.

2022-03-29 sprendimas Nr. EKS-07/22

1) Viktoro Arbačiausko publikacijoje „Lietuvos sklandymo sporto federacijos nariai pabūgo priimti į savo gretas naują narį – „Prienų aeroklubą“ (kvitrina.lt, 2021-12-16) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje;

2) Jono Kavaliausko publikacijoje „KAASK atjungė elektros tiekimą Pociūnuose įsikūrusioms įmonėms“ (kvitrina.lt, 2021-12-26) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

2022-04-12 sprendimas Nr. EKS-08/22

Publikacijoje „Radviliškio ligoninėje badu marinami pacientai“ (visuomenesbalsas.lt, 2022-01-07) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

2022-05-10 sprendimas Nr. EKS-09/22

Martyno Vainoriaus publikacijoje „Santykiai Klaipėdos prokuratūroje: bendradarbės vadinamos k***mis ir „klimaksinėmis“?“ (atviraklaipeda.lt, 2022-01-10) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 21 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių.

2022-06-07 sprendimas Nr. EKS-10/22

Programoje „Ivano šešėlyje | Viada | Lukoil | Tapino tyrimas || Laisvės TV“ (youtube.com, 2022-03-10) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 13 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo rūpintis nepilnamečių apsauga nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio, savo skelbiamojoje informacijoje nesukelti nepilnamečiams sielvarto ar baimės.

2022-08-30 sprendimas Nr. EKS-11/22

Linos Galinytės publikacijoje „Radviliškio rajone – viena po kitos suicidinės mirtys“ (radviliskiokrastas.lt, 2022-03-17) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 40 straipsnis, nustatantis, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, gerbdami asmens ir jo artimųjų privatumą, neturi minėti pavardžių ar kitokių šį asmenį (ypač nepilnametį) padedančių identifikuoti duomenų, susijusių su savižudybe ar bandymu nusižudyti, ir 41 straipsnis, nustatantis, jog, skelbiant informaciją apie savižudybes ar bandymus susižudyti, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.

2022-09-13 sprendimas Nr. EKS-12/22

Lino Jegelevičiaus publikacijoje „Atsipiskit* nuo Palangos mero ir eikite nachui – jūs mažatikiai ir barbarai“ (palangostiltas.lt, 2022-05-13) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 21 straipsnis, nustatantis, jog taisyklinga kalba, kalbos kultūra yra vienas svarbiausių žurnalisto profesinių reikalavimų, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių.

2022-10-11 sprendimas Nr. EKS-13/22

Publikacijoje „Antrasis AIDS“: beždžionių raupai labiausiai puola gėjus“ (alfa.lt, 2022-07-31) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

2022-10-25 sprendimas Nr. EKS-14/22

Publikacijoje „Rimtas „bizniukas“ - ir tai ne depas!“ („Žeimenos krantai“, 2022-07-15) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

2022-10-25 sprendimas Nr. EKS-15/22

Jono Petriko publikacijoje „Ištuštino pensininkų sąskaitą ir atšventė pergalę teisme“ (radviliskiokrastas.lt, 2022-06-16) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

2022-10-25 sprendimas Nr. EKS-16/22

1) Publikacijoje „Kraupus radinys Radviliškio miesto parke: Anapilin pasitraukė per Vasario 16-ąją“ (visuomenesbalsas.lt, 2022-02-16) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 42 straipsnis, nustatantis nenaudoti nuotraukų ar filmuotos medžiagos, kurioje pateikiami savižudybės metodo vaizdai, iliustruojantys savižudišką elgesį (pvz., kilpa, vaistai, šaunamasis ginklas ir pan.);

2) Publikacijoje „Radviliškyje mokyklos direktorė neteko sūnaus, o jos anūkai – tėvo“ (visuomenesbalsas.lt, 2022-03-05) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 40 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, gerbdami asmens ir jo artimųjų privatumą, neturi minėti pavardžių ar kitokių šį asmenį (ypač nepilnametį) padedančių identifikuoti duomenų, susijusių su savižudybe ar bandymu nusižudyti, draudžiama skelbti vaizdo medžiagą, kurioje būtų vaizduojamas savižudybės procesas ar nusižudęs žmogus.

2022-11-22 sprendimas Nr. EKS-17/22

Publikacijoje „Siūlomos kandidatės į administracijos direktores istoriją gaubia kriminaliniai debesys“ („Šilokarčema“; 2022-05-20, 2022-05-24) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

Sprendimas panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-10-29 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-430-662/2025

2022-11-22 sprendimas Nr. EKS-18/22

Monikos Girdvainės publikacijoje „Nusivylimas dėl gydytojo bendravimo“ („Telšių žinios“, 2022-09-09) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

2022-12-06 sprendimas Nr. EKS-19/22

Tamara Zaiceva, būdama portalo vakarinepalanga.lt redaktore ir tuo pačiu metu – Palangos miesto savivaldybės atstove spaudai, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

Rusijai pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainos valstybę, žiniasklaidos skleidžiama informacija turi ypatingos reikšmės užtikrinant rimtį ir visuomenės saugumo jausmą. Visuomenės informavimo etikos komisija primena žiniasklaidos ir žurnalistų vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje bei atsakomybę už savo darbą. Komisija kviečia kolegas atsakingai vertinti skelbiamą informaciją, kruopščiai tikrinti šaltinius, kiek įmanoma naudotis oficialiomis žiniomis iš vyriausybinių institucijų bei kompetentingų ekspertų išvadomis.

Komisija pabrėžia: kiekvienas iš mūsų turi jausti didžiulę atsakomybę savo skaitytojams, žiūrovams bei klausytojams. Rėksmingos antraštės, drastiški karo vaizdai baugina visuomenę, kelia nerimą ir sėja paniką.

Kiekviename kare fizinius veiksmus seka dezinformacijos antplūdis, sąmoningai platinamas priešiškų jėgų. Šiandien išgyvename sunkų istorinį išbandymą, todėl itin svarbu sutelkti savo žinias, profesionalumą ir išmintį ir deramai atlikti žiniasklaidos pareigą visuomenei – suteikti teisingą informaciją, nepiktnaudžiauti smurto, agresijos vaizdais bei užkirsti kelią melagienoms.

Šalies žiniasklaidos bendruomenei atstovaujančios organizacijos ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius pateikė siūlymus Vyriausybei, Teisingumo ir Kultūros ministerijoms, kaip palengvinti žurnalistų ir redakcijų darbą, gaunant informaciją iš valstybės institucijų visuomenės informavimui, kurią vis sudėtingiau gauti dėl bandymų prisidengti Bendruoju asmens duomenų apsaugos reglamentu (BDAR). Ekspertai vieningai sutaria: dabartinė situacija, kai vis dažniau atsisakoma žurnalistams ir viešosios politikos organizacijų atstovams suteikti informaciją, kelia didelę grėsmę žodžio laisvei ir visuomenės teisei žinoti.

Naujienų portaluose, televizijose, radijuose, nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje dirbantys žurnalistai susiduria su sunkumais, negalėdami iš institucijų gauti duomenų apie svarbius įvykius, faktus, statistiką ar net norėdami tik patikslinti faktines aplinkybes. Žurnalistams ir viešosios politikos organizacijų atstovams vis sunkiau susipažinti su informacija ir apie politikus, viešus asmenis, viešųjų pirkimų laimėtojus, sutartinius įsipareigojimus tarp institucijų ir verslo subjektų, atliekamus tyrimus ir kitą svarbią informaciją.

Tuo tikslu siūloma nustatyti taisykles institucijoms, kaip turi būti teikiama informacija žiniasklaidai, nepažeidžiant BDAR, parengti bendras gaires duomenų apsaugos pareigūnams apie BDAR taikomas išimtis žurnalistams, nustatyti tvarką, kaip gali būti skundžiami atsisakymai pateikti informaciją, organizuoti duomenų apsaugos pareigūnų mokymus ir jų kompetencijų vertinimą. Taip pat siūloma įtvirtinti „Freedom Information act“, įvardijant išimtis, kai žiniasklaida negali gauti informacijos, įtvirtinti atsakomybę dėl atsisakomų teikti duomenų.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, redakcijos kasdien sulaukia atsakymų, jog institucijos negali pateikti prašomos informacijos, nes esą taip būtų pažeista asmens duomenų apsauga.

„Nenorint suteikti žurnalistams informacijos yra tiesiog paaiškinama esą tai būtų asmens duomenų apsaugos pažeidimas, nors toli gražu taip nėra. Svarbu suprasti, kad BDAR negali būti prisidengiama atsisakant suteikti redakcijoms prašomą informaciją. Juk taip užkertamas kelias visuomenei sužinoti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai ir kas vyksta valstybėje. Priešingai, turėtų būti stengiamasi kuo plačiau informuoti, nes svarbu užtikrinti skaidrumą, žodžio laisvę ir visuomenės teisę žinoti“, - sako LŽS vadovas.

Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkė Lina Bušinskaitė pastebi, kad dažnai institucijose dirbantys duomenų apsaugos specialistai skirtingai interpretuoja tuos pačius dalykus, o informaciją neretai atsisakoma suteikti bijant ką nors pažeisti ir norint išvengti rūpesčių.

„Dabartinė situacija rodo, kad būtini sprendimai, kurie palengvintų kasdienį žurnalistų darbą, o ne jį apsunkintų. Svarbu atsisakyti ir perteklinių dalykų, pavyzdžiui, įgaliojimų formų redakcijoms, kurias jos yra priverstos kurti net ir turėdamos į jas besikreipiančių žmonių raštiškus patvirtinimus, kad jie įgalioja žurnalistą ar redakciją sužinoti apie tam tikrą jiems rūpimą situaciją. Institucijoms nebepakanka, kad žurnalistas turi savo šaltinio sutikimą. Be to, tai užkerta kelią redakcijoms paneigti įvairias melagienas ir sąmokslo teorijas, kurios vis labiau plinta visuomenėje, ypač socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, dėl skiepų“, - sako L. Bušinskaitė.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos tikslas - 2033 metais turėti 74 balus pagal Korupcijos suvokimo indeksą ir atsidurti tarp skaidriausių pasaulio valstybių.

„Šiuo metu turime 61 balą, o esminiai „namų darbai“ yra kaip tik viešojo sektoriaus atvirumas bei politinės korupcijos pažabojimas. Viešojo intereso užtikrinimas ir visuomenės teisė žinoti yra skaidrios demokratinės valstybės pamatai. Tad, tikiuosi, greitu metu išspręsime visus su duomenų apsauga iškilusius nesusipratimus. Kitaip, mūsų antikorupcinės ambicijos ir deklaruojami tikslai taps sunkiai įgyvendinama svajone“, - sako TILS vadovas S. Muravjovas.

Siūlymus, kaip tobulinti BDAR ir palengvinti kasdienį redakcijų dabą teikia Lietuvos žurnalistų sąjunga, „Transparency International“ Lietuvos skyrius, Interneto žiniasklaidos asociacija, asociacija Nacionalinė spauda, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija, Lietuvos žurnalistų draugija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Lietuvos kabelinių televizijų asociacija.

Posėdyje dalyvavo Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) nariai: Vaiva Žukienė (nuotoliniu būdu), Ramutė Šimukauskaitė (nuotoliniu būdu), Gražina Viktorija Petrošienė (nuotoliniu būdu), Stasys Baublys (nuotoliniu būdu), Aistė Žilinskienė (nuotoliniu būdu), Asta Cibienė (nuotoliniu būdu), Jolanta Mažylė (nuotoliniu būdu), Valdas Latoža (nuotoliniu būdu).

Posėdžio pirmininkė – Komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė, posėdžio sekretorius – Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula.

SVARSTYTA:

1. J.J. skundas dėl programos „Labas vakaras, Lietuva“ („LNK“, 2021-07-26).

NUSPRĘSTA: programoje „Labas vakaras, Lietuva“ („LNK“, 2021-07-26) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, o perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką, nuomonės turi būti reiškiamos etiškai, ir 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

SVARSTYTA:

2. R.A. skundas dėl Birutės Vyšniauskaitės publikacijos „Prabilo, kas vyksta Varėnos savivaldybėje: savo istoriją ryžosi papasakoti po medikės savižudybės“ („Lietuvos rytas“, lrytas.lt, 2021-07-15).

NUSPRĘSTA: skundo nagrinėjimą atidėti, kad surinkti papildomos informacijos dėl šalių ginčijamų faktinių aplinkybių.

SVARSTYTA:

3. VšĮ „Antakalnio poliklinika“ skundas dėl Dainiaus Sinkevičiaus publikacijos „Vilniuje teisiama akušerė ginekologė: prokurorų teigimu, dėl jos kaltės nėščioji neteko kūdikio“ (delfi.lt, 2021-09-16).

NUSPRĘSTA: visuomenės informavimo etikos nuostatos Dainiaus Sinkevičiaus publikacijoje „Vilniuje teisiama akušerė ginekologė: prokurorų teigimu, dėl jos kaltės nėščioji neteko kūdikio“ (delfi.lt, 2021-09-16) pažeistos nebuvo.

SVARSTYTA:

4. L.P. skundas dėl Vidmanto Šmigelsko publikacijos „Kaip sėkmingai pragerti žemę“ („Aukštaitiškas formatas“, 2021 m. birželio mėn.).

NUSPRĘSTA: Vidmanto Šmigelsko publikacijoje „Kaip sėkmingai pragerti žemę“ („Aukštaitiškas formatas“, 2021 m. birželio mėn.) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 19 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo vadovautis taisykle, kad kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei viešojo asmens atžvilgiu, todėl informuodami apie privatų asmenį pirmenybę turi teikti privataus gyvenimo apsaugai, o apie viešą asmenį – visuomenės interesui, 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje, ir 25 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti turimos profesinės informacijos savo asmeniniams tikslams ir naudai.

SVARSTYTA:

5. Kiti klausimai.

- Dėl VšĮ „Ekoagros“ skundo.

NUSPRĘSTA: siūlyti pareiškėjai patikslinti skundą, atsižvelgiant į Komisijos darbo reglamento ir Kodekso reikalavimus.

- Dėl nuotolinio susitikimo su VRK.

NUSPRĘSTA: siūlyti VRK surengti susitikimą 2021-01-11 14.00 val.

Posėdyje dalyvavo Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) nariai: Vaiva Žukienė (nuotoliniu būdu), Ramutė Šimukauskaitė (nuotoliniu būdu), Gražina Viktorija Petrošienė (nuotoliniu būdu), Stasys Baublys (nuotoliniu būdu), Aistė Žilinskienė (nuotoliniu būdu), Asta Cibienė (nuotoliniu būdu), Jolanta Mažylė (nuotoliniu būdu), Valdas Latoža (nuotoliniu būdu).

Posėdžio pirmininkė – Komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė, posėdžio sekretorius – Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula.

SVARSTYTA:

1. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos skundas dėl:

1) Arvydo Lekavičiaus publikacijos „STT šantažą savo kailiu patyrė ir buvęs vidaus reikalų ministras“ („Lietuvos rytas“, 2020-05-23);

2) Arvydo Lekavičiaus publikacijos „STT šantažą patyrė ir buvęs vidaus reikalų ministras G.Furmanavičius: pribloškė bandymas priversti tarnauti“ (lrytas.lt, 2020-05-24).

NUSPRĘSTA: Arvydo Lekavičiaus publikacijoje „STT šantažą savo kailiu patyrė ir buvęs vidaus reikalų ministras“ („Lietuvos rytas“, 2020-05-23) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

SVARSTYTA:

2. VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“ skundas dėl Audrės Srėbalienės publikacijos „Kraujo centre – įtartini krešuliai: pagaliau aiškinsis, kas jame vyksta ir kam taškomi pinigai“ („Lietuvos rytas“, lrytas.lt, 2021-04-28).

NUSPRĘSTA: Audrės Srėbalienės publikacijoje „Kraujo centre – įtartini krešuliai: pagaliau aiškinsis, kas jame vyksta ir kam taškomi pinigai“ („Lietuvos rytas“, 2021-04-28) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

SVARSTYTA:

3. Druskininkų savivaldybės administracijos skundas dėl savaitraščio „Druskonis“ redakcijos veiksmų.

NUSPRĘSTA:

1) savaitraščio „Druskonis“ redakcija visuomenės informavimo etikos nuostatų nepažeidė;

2) kreiptis individualiu kreipimusi į UAB „Druskininkų savaitė“ ir Druskininkų savivaldybės administraciją ir atkreipti jų dėmesį, jog misija informuoti visuomenę apie savivaldybės darbą tenka ne tik žiniasklaidai, bet ir pačiai savivaldybei, o tarpusavio santykiuose visuomet turėtų būti išlaikoma pagarba. Žiniasklaida turi pareigą uždavinėti klausimus, tačiau klausimai visuomet turėtų būti dalykiški, maksimaliai atviri ir be išankstinių nuostatų.

SVARSTYTA:

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės prašymas įvertinti:

1) žurnalisto Vito Tomkaus veiksmus;

2) Vito Tomkaus publikaciją „Vitas Tomkus: Gerovės valstybė yra pederastų valdžia plius viso pasaulio skaitmenizacija! („Pederastai“ yra tie, kurie kenkia mūsų valstybei)“ (respublika.lt, 2021-03-09);

3) publikaciją „Respublikos“ redaktoriaus interviu + redakcijos atsakymas + slaptas telefoninis įrašas su Gen. prokuratūra“ (respublika.lt, 20121-03-15) bei šioje publikacijoje skelbiamą garso įrašą.

NUSPRĘSTA:

1) telefoninio pokalbio garso įrašo vertinimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai;

2) ginčo publikacijose visuomenės informavimo etikos nuostatos pažeistos nebuvo;

3) kreiptis individualiu kreipimusi UAB „Respublikos leidiniai“ ir atkreipti dėmesį jog publikacijose, nepriklausomai nuo jų žanro, reikėtų vengti užgaulių žodžių ir posakių, net ir humoro forma.

SVARSTYTA:

5. M.A. skundas dėl Ritos Grigalienės publikacijos „Savivaldybėje cirkai tęsiasi – į posėdžius kviečiama policija“ („Radviliškio kraštas“, 2021-09-09).

NUSPRĘSTA: Ritos Grigalienės publikacijoje „Savivaldybėje cirkai tęsiasi – į posėdžius kviečiama policija“ („Radviliškio kraštas“, 2021-09-09) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 51 straipsnis, nustatantis, jog viešosios informacijos rengėjai turėtų vengti nepagrįstos kritikos kolegų atžvilgiu, ypač jeigu tai susiję su tiesiogine veikla – žurnalistika.

SVARSTYTA:

6. VšĮ „Radviliškio ligoninė“ skundas dėl Ritos Grigalienės publikacijos „Brangi radviliškiečio kelionė po ligonines“ („Radviliškio kraštas“, 2021-09-16; radviliskiokrastas.lt, 2021-09-23).

NUSPRĘSTA: Ritos Grigalienės publikacijoje „Brangi radviliškiečio kelionė po ligonines“ („Radviliškio kraštas“, 2021-09-16; radviliskiokrastas.lt, 2021-09-23) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

SVARSTYTA:

7. Kiti klausimai.

- Dėl VRK 2021-12-02 prašymo Nr. 2-873(7.9).

NUSPRĘSTA: išreikšti nuomonę, jog Vytauto Venslaviškio publikacija „Užimtumas grūdų ūkiuose: vieni įdarbina vos kelis darbuotojus, kiti visą miestelį gelbėja nuo emigracijos“ (delfi.lt, 2021-07-26) politine reklama nelaikytina.

Gruodžio 7 dieną vykusiame Visuomenės informavimo etikos asociacijos visuotinis narių susirinkimas priėmė naują narį - asociaciją ,,Nacionalinė spauda“.

Pagal VIEA įstatus norinti įstoti į asociaciją organizacija turi ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai veikti visuomenės informavimo srityje, vienijanti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus, taip pat gavusi ne mažiau kaip 3 jau esamų Asociacijos narių rekomendacijas.

Asociacija ,,Nacionalinė spauda” susikūrė 2018 metų sausį ir šiuo metu vienija penkis narius, kurie leidžia daugiau nei 20 pavadinimų spaudos leidinių ir turi bendrai daugiau nei 800 tūkst.skaitytojų.

Visuomenės informavimo asociacijoje nuo šiol bus 9 nariai:

Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Regioninių radijo stočių asociacija ir asociacija ,,Nacionalinė spauda”.

Gruodžio 2 dieną Nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje vyko diskusija „Privatumo ribos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento kontekste“,kurią organizavo Lietuvos teisėjų taryba bei Visuomenės informavimo etikos asociacija. Diskusiją stebėti bei užduoti klausimus taip pat buvo galima tiesioginėje transliacijoje internetu.

Renginys sukėlė didelį susidomėjimą, o galimybė dalyvauti nuotoliniu būdu tik dar labiau išplėtė susidomėjusių ir dalyvių ratą. Kaip sakė Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, turbūt tikslingiau būtų renginį vadinti konferencija, tačiau noras ne tik klausytis pranešimų, bet svarbiausia kalbėtis ir išgirsti vieni kitus nulėmė, kad pasirinktas diskusijos formatas.

Renginyje pagrindinis dėmesys buvo skirtas   Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo praktikoje aspektams: informacijos apie asmenį teikimą viešosios informacijos rengėjams, tokios informacijos rinkimą ir skelbimą, viešo asmens teisės į privatumą ribas, priežiūros institucijų ir teismų kompetenciją ginant galimai pažeistas duomenų subjektų teises.

Visuomenės informavimo etikos komisijos narė Asta Cibienė diskusijai paruošė pranešimą ,,Slidi takoskyra tarp viešojo ir privataus asmens: Visuomenės informavimo etikos komisijos patirtis”, kuriame pateikė praktinių pavyzdžių iš Komisijoje nagrinėtų skundų.

Renginio dalyvių nuomone, tokių diskusijų aktualiomis žurnalistams ir viešosios informacijos rengėjams temomis reiktų daugiau ir dažniau.

Nuotraukos autorius Dainius Stankus

Posėdyje dalyvavo Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) nariai: Vaiva Žukienė (nuotoliniu būdu), Ramutė Šimukauskaitė (nuotoliniu būdu), Gražina Viktorija Petrošienė (nuotoliniu būdu), Stasys Baublys (nuotoliniu būdu), Aistė Žilinskienė (nuotoliniu būdu), Asta Cibienė (nuotoliniu būdu), Jolanta Mažylė (nuotoliniu būdu), Valdas Latoža (nuotoliniu būdu).

Posėdžio pirmininkė – Komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė, posėdžio sekretorius – Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula.

SVARSTYTA:

1. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos skundas dėl:

1) Mildos Kuizinaitės publikacijos „Seklių vado pamokos: iš pradžių juodink, po to kaip Dievas duos“ („Lietuvos rytas“, 2020-06-13);

2) Mildos Kuizinaitės publikacijos „STT vado pamokos: juodos gudrybės, kurios tapo ilgalaike tarnybos tradicija“ (lrytas.lt, 2020-06-14).

NUSPRĘSTA: Mildos Kuizinaitės publikacijoje „Seklių vado pamokos: iš pradžių juodink, po to kaip Dievas duos“ („Lietuvos rytas“, 2020-06-13) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

SVARSTYTA:

2 - 3.

- UAB „Urban Hold“ skundas dėl Tomo Aleksiūno publikacijos „Nerimauja: pavogė įmonės duomenis, apvogs ir klientus?“ (lrytas.lt, 2021-07-26).

- UAB „Urban Hold“ skundas dėl publikacijos „Dėl duomenų vagystės – ikiteisminis tyrimas“ (lrytas.lt, 2021-08-19).

NUSPRĘSTA: visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatos ginčo publikacijose pažeistos nebuvo.

SVARSTYTA:

4 - 5.

- UAB „Utenos diena“ skundas dėl publikacijos „Mieli skaitytojai“ („Mūsų Ignalina“, 2021-01-15).

- UAB „Utenos diena“ skundas dėl publikacijos „Vargu ar kada tapsite laukiamu laikraščiu“ („Mūsų Ignalina“, 2021-02-26).

NUSPRĘSTA: visuomenės informavimo etikos nuostatos publikacijoje „Vargu ar kada tapsite laukiamu laikraščiu“ („Mūsų Ignalina“, 2021-02-26) pažeistos nebuvo.

SVARSTYTA:

6. R.R. skundas dėl Laimio Kavoliūno publikacijos „Greitosios pagalbos stotyje gresia paralyžiumi“ („Panevėžio kraštas“, panskliautas.lt, 2021-08-07).

NUSPRĘSTA: visuomenės informavimo etikos nuostatos Laimio Kavoliūno publikacijoje „Greitosios pagalbos stotyje gresia paralyžiumi“ („Panevėžio kraštas“, panskliautas.lt, 2021-08-07) pažeistos nebuvo.

SVARSTYTA:

7. Kiti klausimai.

- Dėl VRK 2021-11-12 prašymo Nr. 2-816(1.20).

NUSPRĘSTA:

1) išreikšti nuomonę, jog A.T. 2021-10-24 įrašas jo asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje politine agitacija nelaikytinas;

2) pritarti VRK siūlomam nuotoliniam susitikimui.