logo

Visuomenės informavimo etikos asociacija
Vilniaus g. 35, Vilnius (juridinis adresas),
J.Basanavičiaus g. 4B, Vilnius (buveinė),
Tel. (5) 2 608 288
Kodas: 303601856
Sąskaita: LT47 7300 0101 4220 6060, AB Swedbankas

 

facebook1      

baneris

×

Įspėjimai

JUser: :_load: Nepavyko įkelti nario su id: 447
Ketvirtadienis, 02 gegužės 2019 14:07

Susitikimas su LRT vadovais ir žurnalistais

Balandžio 30-ąją įvyko Visuomenės informavimo etikos komisijos ir LRT vadovų bei žurnalistų susitikimas, kurį inicijavo visuomeninis transliuotojas. Pokalbyje dalyvavo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė, Tyrimų skyriaus žurnalistai ir Teisės skyriaus darbuotojai. VIEK atstovavo pirmininkas Viktoras Trofimišinas, pirmininko pavaduotoja Vaiva Žukienė, narės Ramutė Šimukauskaitė, Gražina Petrošienė, Aistė Žilinskienė.

 

LRT direktorė sutiko su Komisijos nuomone, kad visuomeninis transliuotojas turėtų būti profesionalumo ir bešališkumo pavyzdys. Jos žodžiais, LRT tikslas – profesionali, aukštų etinių standartų žurnalistika. Visai neseniai visuomeninis transliuotojas patvirtino LRT žurnalistų etikos kodeksą bei įsteigė Etikos komisiją, kurioje dalyvauja teisininkai bei visų trijų platformų (televizijos, radijo ir portalo) žurnalistai. LRT žurnalistų etikos kodeksas kartu su Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu pripažįstamas LRT darbo tvarkos taisyklių dalimi.

 

.

 

Komisijos pirmininkas V. Trofimišinas apžvelgė svarbesnius Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus, kurie būdingi šalies žiniasklaidai. Vienas dažniausiai pasitaikančių pažeidimų – nesuteikimas kritikuojamam asmeniui teisės atsakyti į kritiką. Šios klaidos neišvengia ir kai kurios LRT publikacijos.

 

„Tyrimų skyrius atlieka labai reikšmingą darbą nagrinėdamas viešųjų asmenų sąsajas su verslu, politinės korupcijos apraiškas, tačiau ne iki galo patikrinta informacija, atsakymo teisės nesuteikimas gali sugadinti ir labai gerą darbą, mažinti pasitikėjimą  žurnalistiniais tyrimais", - teigė V. Trofimišinas.

 

Pokalbio dalyviai aptarė bendrą žiniasklaidos situaciją, bandymus varžyti žurnalistų darbą, politikų siekius smulkmeniškai reglamentuoti publikacijų turinį, tam tikrą nepasitikėjimą žiniasklaidos savireguliacijos institucijomis.

 

Šalys sutarė, kad būtina bendradarbiauti ginant žiniasklaidos saviraiškos laisvę, diegiant ir puoselėjant profesionaliosios etikos standartus, skatinant žurnalistų ir leidėjų savitvarką.